| |
Prieš 16 metų sausio 13
dieną Vilniuje vyko baisūs įvykiai: buvo bandyta užgniaužti Lietuvos
Nepriklausomybę. Tačiau priešui nepavyko. Ši kova pareikalavo aukų. Visą tai
prisiminti ir paminėti į Šilutės kultūros ir pramogų centrą šeštadienį
rinkosi šilutiškiai.
Tada, prieš 16 metų, viskas nutiko tokiomis savaitės dienomis, kaip ir šiais
metais: patys baisiausi įvykiai prasidėjo baigiantis penktadieniui. Pradėtas
buvo Lietuvos radijo ir televizijos pastato šturmas. Bebaimiai operatoriai,
turinys filmavimo kameras žmonės, užfiksavo tas akimirkas. Iki tol Lietuvos
gyventojams įvykius Vilniuje komentavusi Eglė Bučelytė pranešinėjo vis
šiurpesnes žinias. Niekas nesitikėjo, kad bus ryžtasi užimti šiuos rūmus.
Netrukus po vidurnakčio, prasidėjus sausio 13 dienai, paslėpta kamera parodė
baisius priešo kareivius, kurie "nugalėję" beginklę minią jau vaikščiojo šio
pastato koridoriais. Netrukus transliacija iš Vilniaus baigėsi. Visi, prie
televizorių buvę, neteko amo. Ryte netikėtai prabilusi Kauno televizijos
studija pranešė baisias žinias - gindami Tėvynę žuvo 14 ir buvo sužeista
daugybė Lietuvos piliečių. Lietuva. Tačiau Lietuvos širdis - Aukščiausioji
Taryba - gyva.
Iš ryto 1991 metais iš Šilutės savivaldybės aikštės pajudėjo autobusai su
savanoriais, kurie pasisiūlė važiuoti į Vilnių ir stoti žuvusiųjų vieton.
Tokių buvo labai daug.
Susirinkusieji į minėjimą šį šeštadienį visa tai galėjo dar kartą prisiminti
ir išgyventi. Įvykius priminė du jaunuoliai - Donatas Laurinavičius ir Lukas
Akucevičius, kurie stovėdami garbės sargyboje prie juodu kaspinu padabintos
vėliavos priminė ano meto kelių dienų įvykius Vilniuje. Visa ati buvo
palydėta mišraus choro "Pamario aidas", kuriame dauguma dainininkų yra
patyrę pokario tremtį ir paragavę politinio kalinio duonos. Nepaisydami
išgyventų sunkumų ir nepriteklių šie žmonės savo dainomis šiandien džiugina
Šilutės visuomenę. Jiems vadovauja taip pat sovietinių represijų skonį
pajutęs Vytautas Jovaiša. Jam talkina Nijolė Siečkuvienė.
Juos pakeitė Šilutės mišrus kamerinis choras "Vartana", vadovaujamas
Gražinos Matulienės. Šio kolektyvo dainos ne vieną sujaudino savo
profesionaliu skambesiu. O ypač sodrus choro solistės Irenos Žilakauskaitės
balsas ir atlikimo maniera.
Pabaigoje pasirodė merginos tautiniais rūbais, kurios įnešė 14 atminimo
žvakelių.
Minėjimą surengė Kultūros ir pramogų centro darbuotojai. Šį kartą buvo
pasirinkta kiek neįprasta erdvė - viskas vyko rūmų antro aukšto fojė.
Aplinkui susėdę žiūrovai jautėsi dalyviais, todėl ir nuotaika buvo neįprasta
- kiek priminė stichiškai vykusius to laiko įvykius. Gal tik oficialios
kalbos ne itin derėjo. Gaila, bet to meto įvykių šilutiškių liudininkų buvo
tik vienas kitas. |
|
