| |
 Praėjusią savaitę
Šilutės F.Bajoraičio bibliotekoje
atidaryta jau keletą metų
Kintų Vydūno kultūros centre vykstančio emalio plenerų metu sukurtų
darbų paroda. Šiuo metu Kintuose
vasaromis vykstantis šio reto ir unikalaus meno kūrimas pasiekė aukštumas ir
tampa vieninteliu šio meno centru respublikoje. Garsas apie čia vykstančias
kūrybines laboratorijas eina per pasaulį. Kurti,
įsigilinti į šio meno kūrimo paslaptis, pasinerti į Pamario gamtos
užburiančios gamtos grožį nori ne tik Lietuvos kūrėjai, bet ir menininkai iš
kitų kraštų. Iš to gimsta labai gražūs ir solidūs darbai.
Pradžia - Vydūnas
Tikriausiai ne vienas yra buvęs Kintų Vydūno kultūros centre. Kažkada iš
Vydūno muziejaus gimęs centras šiandien garsėja ne tik čia esančiu Mažosios
Lietuvos filosofo ir kūrėjo darbus pasakojančiu muziejumi, bet ir Šilutės
Dailės mokyklos Kintų skyriaus veikla. Ne viena su Vydūno gyvenimu ir kūryba
atvykusi susipažinti ekskursija būna labai nustebinta ir sužavėta čia
esančios dailės mokyklos atmosfera ir mokinių kūryba. Geriausi per daugiau
kaip dešimtmetį sukurtų mokinių darbai kabo čia pat, ant sienų. Tai ir dabar
čia besimokančių mokinių įkvėpimui, ir apsilankančių žmonių akiai
pamaloninti. Čia galima pamatyti ne tik dailės, bet ir kitokių kūrybinių
darbų.
Mokytoju dirba Romas Tarvydas, meno ir
profesinių žinių sėmęsis Talino dailės akademijoje. Jam talkina žmona Rita,
kuri yra ir Kintų Vydūno kultūros centro direktorė. Romas Estijoje įgijo
juvelyro diplomą. Iki persikėlimo į Kintus jis buvo Telšių taikomosios
dailės technikumo dėstytojas. Kintuose jis tapo naujai įkurto Šilutės dailės
mokyklos skyriaus mokytoju, kuriuo dirba iki šiol.
Atvykusieji būna nustebinti sukabintų jo mokinių darbų kruopštaus detalių
vaizdavimo ir spalvingumo. Tai mokytojo juvelyro ranka padeda nubrėžti
linijas ir parinkti tiksliausias spalvas. Ne veltui sakoma - juvelyrinis
(suprask, smulkus) darbas. Norintieji tuo įsitikinti turi patys apsilankyti
Kintuose.
Emalio pleneras
Gaila, bet paties mokytojo R.Tarvydo darbų pamatyti čia neteks. Ar
teisingiau, jo mokinių darbai - ir yra tikrasis jo darbas. Tačiau kaip
juvelyras Romas žinomas tik nedaugeliui. Tačiau noras savo patirtį perduoti
ne tik mažiesiems kintiškiams visą laiką buvo. Taip prieš ketverius metus
buvo pradėta realizuoti jo sena mintis - kviesti kuriančius respublikoje
emalio meistrus, o šalia sodinti mokinius, kad taip būtų keičiamasi
patirtimi. Panašiai yra daroma galerijoje Norvegijoje. Mintis buvo paprasta
ir aiški. O sukviestieji menininkai už sudarytas kūrybos ir poilsio sąlygas
turėjo palikti po savo darbą.
Šiai minčiai buvo pritarta ir gavus finansavimą iš rajono kultūrinės veiklos
programos mintis buvo pradėta realizuoti. Į pagalbą R.Tarvydas pasikvietė
žinomus respublikos emalio meistrus Marytę Gurevičienę iš Vilniaus ir
klaipėdietį Saulių Bertulį. Panašūs dailės plenerai vykdavo sovietiniais
laikais. Tačiau su jais ir baigėsi. Iš pradžių M.Gurevičienė į tai žiūrėjo
kiek skeptiškai - ar gali kažkur provincijos pakraštyje būti kuriami rimti
darbai.
Pirmasis pleneras, pavadintas "Pamario ženklai", parodė, kad būgštauta buvo
visai be reikalo. Čia organizatorių buvo sudarytos ne tik visos kūrybinės
sąlygos, bet ir galimybė susipažinti su šio krašto specifika ir gražia bei
nuostabia gamta. Darbas vyko labai produktyviai: buvo sukurti ne tik puikūs
darbai, bet ir turiningai praleistas laikas. Buvęs skepticizmas dingo.
Patyrę menininkai sukūrė gražių darbų, pasidalino patirtimi su jaunaisiais
kūrėjais, o iš jų pasisėmė jaunatviško polėkio ir nerūpestingumo.
Garsas vis tolyn
Šio kūrybinio sumanymo vaisiai netrukus buvo pristatyti respublikoje.
Kintuose sukurtų darbų paroda apkeliavo visas pagrindines galerijas.
Sulaukta palankių atsiliepimų.
Taip viskas tęsėsi dar porą metų. Garsas pamažu ėmė sklisti ne tik čia,
Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Nors Kintų Vydūno kultūros centre gana
ribotos galimybės plėsti kūrėjų gretas ir skaičius liko nedidelis, bet
kūrėjų geografija augo. Čia jau kūrė ir darbus paliko estai, rusai,
amerikietis. Norinčiųjų atvažiuoti ir dalyvauti yra ir daugiau, bet riboja
kūrybinių vietų skaičius - kiek daugiau nei dešimt.
Per tuo kelerius metus buvo sukurta ne tik nuostabių darbų, bet ir
pasikeista emalio kūrybos paslaptimis ar net mokyklomis. Iš Rusijos Rostovo
miesto buvo atvykusi Svetlana Teckaja. Ji parodė, kaip kuriama tapybinė
emalė, kuria garsėja to krašto meistrai. Plenero dalyviams tai buvo ne tik
įdomu, bet ir naudinga.
Marytės Gurevičienės dėka kolekcija (taip jau galima pavadinti čia sukauptus
darbus) pabuvojo Ispanijoje, viename iš garsiausių Europoje Solo miesto
emalio centrų. Į šią nuo seno žinomą emalio meistrę kreipėsi galerijos
kuratoriai, prašydami pristatyti Lietuvos emalę. M.Gurevičienės nuomone,
geriausiai tam tiko Kintų plenerų metu sukurtų darbų kolekcija. Ji
praėjusiais metais ir atstovavo Lietuvai. O vienas darbas buvo padovanotas
galerijai ir nuo šiol atstovaus Lietuvai. Solo miesto emalio galerijoje
dabar galima rasti šilutiškio Aurimo Liekio Kintų plenero metu sukurtą
darbą.
Pleneras tapo kūrybine laboratorija
Praėjusiais metais buvo pasiekta nauja kokybė ir pleneras tapo kūrybine
laboratorija. Prie dienomis kuriančių dailininkų prisijungė keturi
muzikantai. Jų pastoge ir kūrybine vieta tapo Kintų Vydūno kultūros centro
ūkinis pastatas. Jis nėra toks senas, kaip buvusi Kintų pradžios mokykla,
tačiau taip pat skaičiuoja šimtmečius. Nors dar nerestauruotas, tačiau
plenero-laboratorijos sumanytojų buvo pritaikytas muzikantų kūrybai. Juos į
Kintus subūrė žinomas gitaros virtuozas Eugenijus Janavičius. Keturi
muzikantai dienomis improvizavo ir ieškojo muzikinių šio krašto atmosferą
galinčių perteikti spalvų. Vakare sukurtos kompozicijos ar jų fragmentai
buvo grojami dailininkams ar norintiems pasiklausyti švelnios ir
užburiančios džiazo muzikos.
Kolekcija į Šilutę
Praėjusią savaitę į Šilutės F.Bajoraičio biblioteką atkeliavo Kintuose per
kelerius metus sukurtų darbų paroda. Ją pristatė Rita ir Romas Tarvydai. Be
jų dalyvavo ir du praėjusią vasarą vykusio plenero-laboratorijos dalyviai:
Aušra Vindžgelskytė ir Aurimas Liekis. Susirinkusiems šilutiškiams jie
papasakojo, kaip gimė mintis rengti plenerus, kviesti kūrėjus. Visą
susitikimą buvo rodomas paskutinio ketvirto susibūrimo metu sukurtas filmas.
Jame buvo užfiksuoti kūrybiniai momentai, laisvalaikio akimirkos.
Parodoje eksponuojama apie 100 Kintuose sukurtų kolekcijos darbų.
Susirinkusieji ne tik juos apžiūrėjo, bet ir daugiau sužinojo apie juos.
Visiems buvo įdomu išsiaiškinti, kas tai yra emalė ir kaip kuriami šie
darbai. R.Tarvydas papasakojo, kad emalės meistrų nėra daug ir todėl, kad
tai labai brangus menas. Emalė - tai medžiaga labai panaši į stiklo
miltelius, kuri maišoma pagal spalvas ir kūrybinius sumanymus, uždedama ant
metalinio paviršiaus ir kaitinama aukštoje temperatūroje. Reikia labai gerai
išmanyti visokias ne tik kūrybos, bet ir metalo temperatūros, įvairių spalvų
emalio kaitrumo ir lydymosi temperatūras, kad viskas vyktų taip, kaip nori
menininkas.
Po to emalė, kaip sakė T.Tarvydas, tampa labai atsparia laikui medžiaga,
kuriai pavojingas tik daužymas. Emalės darbams nebaisūs nei aktyvūs saulės
spinduliai, nei karštis, o svarbiausia - laikas. Ir po daugybės metų
dirbinys yra toks pat, kaip tik ką sukurtas. Tai rodo pavyzdžiai iš
Bizantijos laikų, kai šis kūrybos būdas buvo sugalvotas.
Emalio puoselėtojai iš Kintų sakė, kad šiais metais vėl yra naujų sumanymų
ir minčių. Lankydamasis Kintuose kultūros ministras Jonas Jučas labai
palankiai įvertino ir pažadėjo visokeriopai remti Kintuose vykstančių
Pamario ženklų kūrimą.
R.Tarvydienė sakė, kad vienas iš būsimų plenerų bus skirtas Vydūno 140-mečio
jubiliejui. Yra ir daugiau minčių bei kūrybinių sumanymu. Tačiau apie viską
sužinosime, kai tai bus realizuota.
R.Tarvydas su plenero dalyviais: Aušra Vindžigelskyte ir Aurimu Liekiu.
|
|
