Šilutės krašto kultūrinio muzikinio gyvenimo raidai didžiulę įtaką darė
parapinių, vėliau liaudies mokyklų bei gimnazijų veikla ir švietimo
darbuotojų pastangos. Šios mokyklos buvo vienas iš svarbiausių krašto
tautinės kultūros židinių. Jose rinkdavosi lietuviškos draugijos, vykdavo
įvairūs susitikimai bei kultūriniai renginiai, lietuviškos vakaronės,
šventės ir pan.
Kai kurių Šilutės apskrities mokyklų kultūrinis muzikinis gyvenimas buvo
glaudžiai susietas su bažnytinių bei pasaulietinių draugijų veikla. Ypač
aktyvus muzikinis kultūrinis gyvenimas vyko XX a. pradžioje Šilutės
aukštesniosiose Herderio ir Vydūno mokyklose. Įvairiomis progomis čia buvo
vaidinama, šokama, giedama ir dainuojama, muzikuojama įvairiais muzikos
instrumentais; mokyklos turėjo mišrius chorus, aktyviai dalyvavusius miesto
bendruomenės renginiuose. Glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje kliudė
susipriešinimas tarp krašto lietuvių ir vokiečių, neaplenkęs ir šių dviejų
Šilutės miesto gimnazijų.
Herderio gimnazija - dabartinė Šilutės I-oji gimnazija
1864 m. Šilutėje atidaryta aukštesnioji
berniukų mokykla, 1918 m. jau turėjo gimnazijos - licėjaus statusą; joje
mokėsi ir mergaitės, ir berniukai. Augant moksleivių skaičiui pradėta
kalbėti apie naujos mokyklos statybą. Žemės sklypą dovanojo H.Scheu, statinį
suprojektavo šilutiškis architektas Curt Gutknecht. Finansiškai rėmė įvairūs
Vokietijos susivienijimai, šalpos fondai, Rytprūsių mokyklų sąjunga, nes
gimnazija turėjo tapti vokiškos kultūros židiniu.
1930 m. spalio 11 d. vyko iškilminga rūmų atidarymo šventė. Mokykla buvo
perorganizuota į klasikinę realiją, jai suteiktas Johanno Gottfriedo
Herderio gimnazijos vardas. Mokiniai ir pedagogai rūpinosi rūmų atidarymo
šventės ceremonijomis. Iškilmės prasidėjo daina "Pagyrimas ponams, garbė
galingiems karaliams". Toliau maldą psalmės žodžiais pradėjo studijų
patarėjas Mallonas, o moksleivių choras atsakė Johanno Sebastiano Bacho
moteto "Tau, tau, Jehova, aš giedu" žodžiais. Iškilmingą ceremoniją užbaigė
mokyklos moksleivių choras, atlikęs giesmę "Dangų šlovinam" ir choralą
"Pagyrimas ponams". Kita šventės dalis, kurioje dalyvavo apie 100 svečių,
vyko Šilutės viešbučio "Germanija" salėje.
Netrukus mokykloje buvo pastatyta Friedricho Schillerio drama "Wilhelmas
Tellis", kurios premjera turėjo didelį pasisekimą. Vakare, po vaidinimo,
mokyklos salėje vyko šventė: grojo mokyklos moksleivių orkestras,
vadovaujamas muzikos mokytojo Arturo Preslerio, buvo deklamuojamos eilės,
dainavo choras (a cappella ir su orkestro pritarimu) bei solistai. Šventinis
vakaras baigėsi šokiais.
Mokymosi savaitė prasidėdavo pirmadienio malda, kuri trukdavo apie 15 min.
ir buvo pradedama giedoti vieno mokytojo, vėliau pritardavo moksleiviai.
Maldai (choralui) būdavo akompanuojama. Po maldos ir direktoriaus kalbos
prasidėdavo pamokos.
Herderio gimnazijoje buvo mokoma vokiečių, anglų, prancūzų, lotynų, lietuvių
(dėstoma kaip pasirenkamas dalykas) kalbų, istorijos, geografijos,
matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, tikybos; vykdavo gimnastikos,
sportinių žaidimų, piešimo, rankdarbių, choreografijos bei muzikos pamokos.
Šokių pamokos gimnazijos moksleiviams vykdavo ne tik mokykloje, bet ir
H.Scheu dvaro salėje jau nuo 1926 m. Tais metais šokti mokėsi aštuonios
mokyklos jaunuolių poros. Mokytojas atvykdavo iš Tilžės, o pianinu
akomponuodavo ponia Hundsdorfer, kurios vaikai - Edita ir Haris - taip pat
mokėsi šokti. Po keleto užsiėmimų moksleiviai jau buvo išmokę šokti
kastiljoną bei polonezą ir džiaugėsi galį maloniai ir turiningai praleisti
laiką.
Herderio gimnazijoje buvo galima mokytis ir papildomų dalykų: stenografijos,
mašinraščio, grojimo kokiu nors muzikos instrumentu. Šie užsiėmimai vykdavo
prieš pamokas arba joms pasibaigus. Mokykloje buvo suburtas mišrus choras,
orkestras, dramos mėgėjų būrelis; vykdavo įvairūs kultūriniai muzikiniai
renginiai. Georgo Harry Aschmanno knygoje "Herderio mokykla Šilutėje"
randame žinių, kad gabesnieji moksleiviai galėjo išmokti groti vargonais,
smuikuoti, skambinti pianinu. G.H.Aschmannas pats mokėsi skambinti pianinu
pas prof. E.Groszą ir net grojo "juoduoju rojaliu" per savo abitūros
išleistuves. "Mūsų mokykloje buvo dainuojama, ir mes gerai mokėjome daug
liaudies dainų. Šeštoje ir penktoje klasėje ponas Franzas Gumboldas mums
smuiku paduodavo toną ir mokė dainavimo".
Skirtingu laiku gimnazijoje muzikos mokė šie pedagogai: Franzas Gumboldtas,
Lorenzas, prof. E.Groszas, A.Presleris bei Orefleris.
Nuoširdžiai darbavosi prof. E.Groszas (Vengrijos vokietis), kuris daug
nuveikė propaguodamas Šilutėje klasikinės muzikos tradicijas. Jo
mokytojavimo laikais (1923-1927) gimnazija įsigijo juodą koncertinį
fortepijoną. Profesorius buvo puikus pianistas ir dažnai rengdavo savo
rečitalius. Jis, pasak G.H.Aschmanno, buvo ir labai geras bei draugiškas
žmogus. Prof. E.Groszas gimnazistus mokė chorinio dainavimo, taip pat
muzikos teorijos.
1923 m. Herderio gimnazijoje lietuvių kalbą dėstė V.Bajoras, vėliau jis tapo
lietuviškos gimnazijos Šilutėje direktoriumi ir "Dainos" choro vadovas.
Herderio mokykloje jis susipažino su jau minėtu E.Groszu. Pamatęs jo
palankumą lietuviams, V.Bajoras rekomendavo profesorių skirti Klaipėdos
seminarijos mokytoju. Tačiau vėliau savo poelgio gailėjosi, nes E.Groszas
"jokios pedagoginės nuovokos neturėjo. Mėgino kuo labiau susibičiuliauti su
mokiniais ir net išplepėjo jiems mokytojų taryboje darytus sprendimus".
Profesorius vadintas oportunistu, mėginusiu įsiteikti ir lietuviams, ir
vokiečiams. Tačiau nepaisant jo politinių pažiūrų, muzikos bare šis žmogus
nuoširdžiai darbavosi ugdydamas jaunąją kartą.
E.Groszui išvykus dirbti į mokytojų seminariją Klaipėdoje, muzikos Herderio
mokyklos moksleivius mokė A.Presleris. Jis buvo subūręs nedidelį mokinių
orkestrėlį. Tačiau muzikos pamokos vykdavo nereguliariai, dėl to mokyklos
vadovybė pareikšdavo kritinių pastabų. Mokytojas dar vargonininkavo
naujojoje evangelikų liuteronų bažnyčioje, galbūt todėl nesuspėdavo
suderinti dviejų darbų. "Kaip naujosios bažnyčios vargonininkas, vargonuose
A.Presleris išsirinkdavo stiprų trimituojantį registrą ir bet kur jį
nuspausdavo. Kai registras įsijungdavo į tarnybą Dievui, net silpnai
girdintieji pajausdavo norą iškeliauti iš bažnyčios. Presleris ir savo
namuose grodamas mėgo boso pedalus. Vėliau ir man jis leisdavo mankštintis
bažnyčios vargonais. Taip aš tris metus tarnavau Dievui. Kai A.Presler
keliavo po kraštą, paliko mane vieną vargonininku. Be to, iš muzikos jis man
visada rašydavo vienetą, ir aš buvau laimingas, kad galėjau groti
vargonais".
Žiemą Šilutėje vykdavo daug švenčių, kurias rengdavo įvairios draugijos:
giedotojų, sporto, moterų. Mokiniams labai svarbios būdavo šventės,
rengiamos Herderio gimnazijoje. Joms pasiruošti padėdavo mokytojai.
Kiekviena šventė turėdavo savo temą: viena buvo skirta Wilhelmui Buschui,
kitos - Hariui Sachsui, Tritzui Renteriui ir kt. Kai kurių švenčių pokyliai
būdavo rengiami Verdainės Viloje ar viešbučio "Germanija" salėje. Jų metu
moksleiviai vaidindavo pjeses, deklamuodavo eiles, dainuodavo jaunuolių
choras ir solistai.
G.H.Aschmanno knygoje "Herderio mokykla Šilutėje" aprašomos kelios tokios
šventės:
"W.Buscho šventei mes pastatydavome pjesę arba deklamuodavome, solistai arba
choras dainuodavo tekstus. Esame pastatę Hario Sachso "Kalberbruten". Choras
dainavo iš "Meisterzingerio". Hario Sachso vakaras susilaukė didelio
pasisekimo, net Rusnėje jį pakartojome. Artistai ir choras ten buvo nuvežti
autobusu. Vaidinimo pauzes užpildydavo mūsų mažo kamerinio orkestro
koncertai. Mes galėjome šokti, grojant profesionaliai kapelai".
1939-1940 m. muzika gimnazijoje nedėstyta - Antrasis pasaulinis karas
praretino mokytojų gretas.
Herderio vardo Šilutės gimnazija 1926-1944 m. išleido 20 auklėtinių laidų.
Vokišką mokyklą baigė ir nemažas skaičius lietuvių kilmės moksleivių.
Objektyviai vertinant, ši mokymo įstaiga buvo aukštesnio lygio nei vėliau
įsteigta lietuviška gimnazija.
Vydūno gimnazija
Daugelis lietuvių šeimų vaikų, siekiančių
aukštesnio mokslo, mokėsi Herderio gimnazijoje Šilutėje. Deja, ši mokykla
rengė savo auklėtinius ne Lietuvai, o Vokietijai. Šilutei reikėjo
lietuviškos aukštosios mokyklos - tautinio kultūros ir mokslo židinio. 1932
m. balandžio 1 d. privačios lietuvių pradinės mokyklos patalpose, Stockmanno
gatvėje, atidaryta pirmoji lietuviškos progimnazijos klasė.
Nuo 1934 m. birželio 16 d. iki 1939 m. mokyklai vadovo V.Bajoras. Jo
atvykimas į Šilutę buvo reikšmingas ne tik lietuviškos mokyklos mieste
raidai, bet ir visam Šilutės miesto lietuvių kultūriniam muzikiniam
gyvenimui. V.Bajoras buvo lietuviškų chorų dirigentas ir kompozitorius,
vadovavo Šilutės "Dainos" draugijos chorui, harmonizavo lietuvių liaudies
dainas, parengė dainų ir žaidimų rinkinį "Dainos", parašė ir išleido du
vokiečių kalbos vadovėlius mokykloms.
Per trumpą laiką V.Bajoro vadovaujama progimnazija labai išaugo, todėl
reikėjo ieškoti papildomų patalpų. 1938 m. rugpjūčio 1 d. persikelta į
naujai pastatytą mokyklą, o spalio 29 d. švęstos įkurtuvės. Tą dieną ne tik
buvo pašventintas naujasis statinys, bet ir gimnazijai suteiktas žymaus
Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo ir muziko Vydūno
vardas. Į iškilmes susirinko Šilutės kultūros ir mokslo atstovai,
moksleiviai, jų tėvai, svečiai iš kitų Mažosios Lietuvos vietovių. Po
sveikinimų ir kalbų dainavo mišrus gimnazijos choras, vadovaujamas mokytojo
Jurgio Lampsačio. Mokytojos E.Pėteraitytės paruoštos žemesniųjų klasių
mergaitės bei vyresniosios, vadovaujamos J.Klusio, šoko tautinius šokius.
Iškilmių metu buvo deklamuojamos eilės, grojama, vaidinama.
Mokyklą lankė ne tik šilutiškiai, bet ir aplinkinių kaimų vaikai bei
jaunimas. Daugelis atvykdavo traukiniu, pašto autobusais iš Rusnės, Žemaičių
Naumiesčio ir kt. Pasibaigus pamokoms, moksleiviai būdavo parvežami namo.
Mokslas, skirtingai nei Herderio gimnazijoje, buvo nemokamas. Pedagogai
dirbo pagal lietuviškos Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokymo planus.
Persikėlus į naują pastatą, atsirado galimybė organizuoti ir užklasinę
veiklą. Papildomai įsteigtos baleto, teatro, piešimo studijos.
1939 m. kovo mėn., į Klaipėdos kraštą įžengus hitlerinei Vokietijos
kariuomenei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, gimnazija buvo
perkelta į Žemaičių Naumiestį. Čia dirbta iki sovietinės okupacijos.
Neišleidusi nė vienos abiturientų laidos lietuviškoji Šilutės gimnazija
nustojo egzistavusi.
|