Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2007 kovo 27d. Nr. 6 (29)

 


Pradžia Kalbos kertelė Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
 

Jaunieji kūrėjai labai nuoširdūs ir pastabūs

 
 

 

 
 

Netrukus sulauksime vienos linksmiausių dienų - balandžio 1-osios - juokų dienos. O patys geriausi pokštininkai, žinoma, yra vaikai. Mūsų mažieji visada užduos įdomiausius klausimus, pateiks netikėčiausius atsakymus ir sugebės paaiškinti pačius įvairiausius dalykus. Tad balandžio 1-osios proga nusprendėme puslapį skirti vaikų kūrybai.

Už nuoširdžią pagalbą renkant "auksines" vaikų mintis dėkojame Šilutės lopšelio-darželio "Raudonkepuraitė" pedagogams, Šilutės pradinės mokyklos mokytojai V.Šimkaitienei bei Kintų vidurinės mokyklos mokytojai A.Matvėjevienei.

Linksmos balandžio 1-osios!
 

 
 

Auklėtoja su vaikais kalbasi apie profesijas:

- Vaikai, kas ateina naktį dirbti darželyje, - paklausė auklėtoja.
- Vagys, - atsakė Matukas.

***

Vaikai žaidė su šventei pripūstais balionais. Balionas, su kuriuo žaidė Lukas, sprogo.
- Lukas kai davė balionui per nugarą, tai balionas ir išleido orą, - paaiškino Justas.

***

- Kas čia, - klausia Justė, rodydama vabalą paveikslėlyje.
- Bitė, - atsako mokytoja.
- O čia turbūt jos bitas, - sako Justina, rodydama šalia nupieštą kitą vabalą.

***

- Jūs mano kiškiukai, o aš jūsų kiškienė, - sako auklėtoja. - O gal jūs mano viščiukai?
- O tu tada mūsų vištienė, - nusprendžia Kristijonas.

***

Močiutė, atėjusi pasiimti anūkės iš darželio, klausia:
- Ką šiandien valgei vakarienės?
- Davė arbatos su kaulais, - atsakė anūkė.
Tą dieną vaikai iš tikrųjų gavo kmynų arbatos...

***

Mažųjų pokalbis:

- Mano sesė turi kiekvieną sekmadienį eiti į bažnyčią, kitaip kunigas neleis tuoktis, - pasakoja Augustė.
- Ir aš ieškosiu žmonos, bet iš Klaipėdos, - pareiškia Laurynas.
- O mes gyvensime Rusnėje, - vis pasakoja Augustė.
- Ir Viktoras Uspaskich pabėgo į Rusiją, jo dabar ieško, - paaiškina Laurynas.

***

- Visi valgo su dešine, ir aš taip valgau, - aiškina auklėtoja.
- Kai pasensi, valgysi su kaire, - nusprendžia keturmetė Marta.

***

- Kiek turime nosyčių, - klausia auklėtoja.
- Vieną! - šaukia vaikai.
- O ausyčių?
- Dvi!
- O dantukų?
- Visus, - pareiškia Viliukas.

***

- Kuo tu, Gabriele, sirgai, - klausia mokytoja.
- Paršiukais, - atsako mergaitė.

***

Sandrutė klausia:

- Mama, kai pelytė pasiima mano iškritusius dantukus, su kuo ji juos įsiklijuoja į savo burnytę? Mama, o kaip jie ten visi telpa? Ir kam jai jų tiek daug reikia?

***

Šešiametis klausia mamos:
- Mūsų tėtis berniukas ar vyras?

***

Pirmokėlė sako mamai:
- Mamyte, man atrodo, kad mano broliukas bus rusas.

***

Iš rašinėlio "Pavasaris ir mes":
Visi apie pavasarį tik čiauška. Einame toliau, o čia mums potvynis moja, kviečia į save, kaip į kokį princą pasižiūrėti. Apsemtose pievose išdidžiai plaukioja baltos gulbės, kaip mamytės išskalbta patalynė.

***

- Turiu namie katę, šuniuką, jūrų kiaulytę. Norėčiau dar kiaulino, - aiškina mažylis.


 


 

<t>- Mano gimtadienis sausio mėnesį. Oi! Ne! Kovo mėnesį, - pasakoja Rima.
- Mano gimtadienis sausio mėnesį. Oi! Ne! Kovo mėnesį, - vėl pasakoja Rima.
- Kada tavo gimtadienis? Vasarį? - pasitikslina Evaldas.

***

Mokytoja, išdalindama pažymių knygeles, aiškina:
- Užrašiau savo telefono numerį, kad tįveliai galėtų paskambinti, jei reikės.
- Ar jums telefoną reikia nupirkti, - pasiteirauja Emilija.

***

Iš vakaro stipriai žaibavo.
- Vakar vakare su mama ėjom į lauką. Kaip smarkiai perkūnavo, - pasakoja Emilija.

***

- Jums dar reikia daug košės valgyti, kad augtumėte, - sako mokytoja.
- Aš jau ryte košės valgiau, - pareiškia Emilija.

***

- Mūsų mokytoja yra supermenė. Viską išgelbėja, - pasakoja Jonas.

***

- Tos pamokos kažkoks galvos skausmas, - aiškina pradinukas.

***

- Mama taip apsidžiaugs, kad dar taip niekada nebuvo apsidžiaugusi, - po testo pasakoja Emilija.

***

- Lietuvos kunigaikščiai yra..., - diktuoja mokytoja.
- O! Čia man jau patiks, - pareiškia Augustė.

***

- Kai tėtis būdavo namie, buvo geriau su juo mokytis. Dabar su mama blogai. Kai tik ne taip ką pasakau - iškart balsą kelia, - pasakoja pradinukas.

***

Iš Jono rašinio:
Triušis - triušena (tai triušio kiauliena).

***

"Devyniabrolės" inscenizavimas:
- Tu būsi ta merga, - sako Kęstutis.
- Aš būsiu kregždutė - kū, kū, - nusprendžia Lukas.

***

- Kiaušinis turi kietas lupenas, - pasakoja Emilija.

***

- Būtasis partinis laikas, - aiškina Juozas.

***

- Per "Kengūrą" pirmokų mokytoja tokiam vaikui sako "neskubėk, neskubėk". Bet kai laikas baigėsi, tai jau "skubėk, skubėk", - pasakoja Juozas.

***

Iš Neringos teksto atpasakojimo:

Obelis augo sode. Obelis susirgo. Atskrido varna. Nutūpė ant sausos šakos. Varna griaužė kamieną. Vėl atskrido varna. Prie ąžuolo. Genys metė pušį. Genys suprato, kad reikės kelias dienas padirbėti. Reikės nulupti žievę. Genys pasakė, kad nieko nėra. Obelis pasveiko.
 


 
 

 

 
     Atgal...  

                                                                                                            "Šilainės sodas"  ©  2007 m.