|
Mintaras Smelevičius
itin įvairiapusė asmenybė: lietuvių kalbos mokytojas, dramos studijos
vadovas, režisierius, įvairiausių renginių vedėjas, skaitovas, eilėraščių ir
dainų tekstų autorius. Jis taip pat aktyviai dalyvavo Sąjūdžio judėjime,
vienu metu vadovavo net keturiems kolektyvams bei tarybiniais metais buvo
Šilutės kultūros namų direktoriumi.
Mintaras Smelevičius
Vietoj žurnalistikos lietuvių
filologija
M.Smelevičius gimė Varėnoje ir augo gausioje devynių vaikų šeimoje. Jo
pirmoji pažintis su literatūra buvo vakarai, kada visi vaikai sėdėdavo
aplink stalą, virš kurio kabėjo lempa, o tėvas skaitydavo Žemaitės, Petro
Cvirkos, kitų autorių kūrinius. Tačiau tada literatūros ar kalbos studijos
vaikino netraukė, nebuvo ir mokytojo, kuris būtų paskatinęs pasirinkti
būtent šią specialybę. Nepasižymėjo jis mokykloje ir itin išskirtiniais
skaitovo sugebėjimais. Tačiau dažni M.Smelevičiaus gyvenime atsitiktinumai
viską sudėliojo savaip.
Baigęs mokyklą M.Smelevičius nuvyko į Vilnių laikyti stojamųjų egzaminų į
žurnalistiką. Jis prisiminė, kaip visą vakarą su kitais atvykusiais
jaunuoliais mokėsi ir ruošėsi lietuvių kalbos egzaminui. Tačiau atėjęs į
universitetą sužinojo, kad teks laikyti istorijos egzaminą... Deja, gauto
pažymio neužteko įstoti į norimą specialybę. Grįžti į namus niekur neįstojus
buvo paprasčiausiai gėda. Tad nunešė dokumentus ir įstojo į lietuvių
filologijos neakivaizdinį skyrių.
Labai greitai gavo darbą Trakuose, vėliau privalėjo atlikti tarnybą
armijoje. Tad studijų metai išsitęsė ir buvo kitokie nei studijuojančių
dieniniame skyriuje. Galiausiai, 1971 metais, gavo paskyrimą į Užlieknius.
Raudoni gvazdikai ir
neideologinis mokymas
Tarybiniais metais M.Smelevičius porą metų vadovavo Šilutės kultūros namams.
Kultūrinių renginių tada netrūko: tuometinė valdžia tikrai rėmė kolektyvus,
kurių buvo ir labai daug, ir tikrai stiprių. Savaime suprantama, kai kuriais
atvejais reikėjo žinoti, kaip ir ką daryti bei ką pakviesti. Aišku, būdavo
ir tam tikrų sunkumų. Pavyzdžiui, ruošiantis renginiui raudonus gvazdikus
tekdavo pastatyti šalia Lenino paveikslo, paskui iš ten patraukti, tada
nukabinti kokį nors paveikslą, paskui jį vėl ten pat pakabinti... Taip
vadovavo ir darbą organizavo tuometinės valdžios rajone atstovai ir
įvairiausių komitetų nariai. Tačiau, M.Smelevičiaus manymu, tai buvo tik
paviršutiniški ir nereikšmingi dalykai, kurie netrukdė tikrajam kultūriniam
gyvenimui. Mokytojo nuomone, renginių tada buvo net daugiau nei dabar ir
stiprių kolektyvų buvo daugiau. Ne veltui dabar daugelis šilutiškių į
kultūros renginius savaitgaliais važiuoja į Klaipėdą.
M.Smelevičiui teko patirti ir kaip sėkmingai tuometinės valdžios metodai
gali būti naudojami griaunant žmonių likimus. Dirbdamas Kultūros namų
direktoriumi jis dirbo ir Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Deja, buvo
nuspręsta, kad pamokas mokytojas veda ne pagal reikiamą ideologiją... Dabar
tai skamba keistokai. O tada taip paprastai, dorai nieko nepaaiškinus,
mokytojas buvo atleistas iš darbo.
Dramos studijos pradžia
Šilutės pirmojoje gimnazijoje įvykusi istorija baigėsi kur kas geriau nei
buvo galima tikėtis. M.Smelevičius pamatė skelbimą, kad naujai atidaromai
mokyklai (dabartinė Šilutės turizmo paslaugų verslo mokykla) reikalingi
įvairių dalykų mokytojai. Kadangi neideologinio mokymo istorija Žemės ūkio
ministerijos, kuriai priklausė mokykla, nebuvo pasiekusi, M.Smelevičius gavo
lietuvių kalbos mokytojo darbą.
Būtent tada, 1980 metais, buvo įkurta dramos studija, kuriai kaip ir dar
trims kitiems kolektyvams, vadovavo naujasis mokytojas. Charizmatiška vadovo
asmenybė ir visada buvęs domėjimasis drama ir režisūra lėmė, kad studijos
veikla nenutrūko niekada ir ji gyvuoja iki pat šiol. Studijos veikloje
nuolat dalyvauja nuo 15 iki 20 visų kursų mokinių. Baigusius mokyklą
mokinius pakeičia kiti pirmakursiai. Vienas keisčiausių dalykų čia
negalioja taisyklė, kad visur dalyvauja tik merginos studijoje netrūksta
vaikinų. Jie nesigėdija, nuoširdžiai ir daug dirba, stengiasi kad, ar tai
būtų skaitomas eilėraštis, ar vaidinama, viskas būtų atlikta
profesionaliai. Jie, aišku, jaudinasi ir tuo pačiu mėgsta šį pasirodymo
jaudulį. Mokytojas pasakojo, kad vienas vaikinas, kuris šiuo metu jau
tarnauja armijoje, vis dar lanko studijos užsiėmimus ir dalyvauja
renginiuose.
Dramos studijos narių profesionalumą atskleidžia ir dar viena istorija.
M.Smelevičiui su studijos nariais teko dalyvauti festivalyje Panevėžyje.
Tada jie pristatė modernų kūrinį, kuriame netrūko ir šokiruojančio,
pribloškiančio kasdienio gyvenimo žiaurumo. Tačiau, M.Smelevičiaus nuomone,
išdidinti reiškiniai skatina galvoti ir net tai kas šlykštu gali būti
meniška viską lemia profesionalus pateikimas. Tąkart šilutiškiai tapo
nugalėtojais. Mes žinojome Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Dabar mes žinome ir
Šilutę, - taip buvo įvertintas dramos studijos vadovo ir narių darbas.
Ne veltui visi kalbinti studijos veikloje dalyvaujantys vaikinai sakė
nepaprastai mėgstantys šiuos užsiėmimus. Ir turbūt todėl M.Smelevičius sakė,
kad mokytojo darbą galėtų iškeisti nebent į režisūrą.
Sąjūdžio Seimo narys
1989 m. prasidėjus Sąjūdžio judėjimui, M.Smelevičius negalėjo likti tokių
svarbių įvykių nuošalyje. Galbūt gebėjimas kalbėti žmonėms ir juos vesti
paskatino mokytoją įsitraukti į šią veiklą. M.Smelevičius prisiminė tą
laikotarpį kaip kupiną į priekį vedusios jaunatviškos romantikos ir tikro
pavojaus suvokimo. Ne retai ir iš aplinkinių žmonių sulaukdavo perspėjimų
būti atsargiu, pagalvoti, ką daro
Tačiau tikėjimas tuo ką daro buvo
stipresnis.
Kai tikslas buvo pasiektas ir viskas nurimo, M.Smelevičius pasitraukė iš
aktyvios politinės veiklos ir toliau visą laiką skyrė mokiniams, dramos
studijai, kitiems dalykams.
Dabar mokytojas į politiką neitų. Per daug pasikeitė politikos termino
prasmės suvokimas. Tada žodis politika reiškė supratimą, kad rytoj visko
gali jau nebebūti. O dabar viskas pasikeitė į paprastą formulę perku
parduodu. Be to, kaip sako M.Smelevičius, politikoje juk iš tikrųjų liko
tie patys žmonės. Galbūt todėl mokytojas sako, kad dabar ką nors pakeisti
reikėtų kelis kartus didesnio Sąjūdžio.
Būsiu
Praėjusiais metais M.Smelevičius pasirodė ir dar vienu amplua pasirodė
pirmoji ir kol kas vienintelė jo kūrybos knyga Būsiu
. Knygoje pateikti
dainų tekstai, eilėraščiai, rašyti nuo 1969 iki pastarųjų metų.
Dalis ankstyvųjų tekstų buvo parašyti su draugais klaidžiojant paupiais,
vėliau kita dalis tekstų buvo sukurta dramos studijai, o knyga atsirado
tarsi iš reikalo... Dažnai, M.Smelevičius, perskaitęs kažką iš savo kūrybos,
buvo klausiamas, kur galima rasti vieną ar kitą tekstą. Todėl galiausiai
tekstai buvo peržiūrėti, atrinkti ir sugulė į vieną knygą.
Tačiau poetu M.Smelevičius sako dabar nesijaučiantis. Rašantis dar nėra
poetas, - sako mokytojas. Kūrybą ir knygos išleidimą jis supranta kaip
savęs realizavimą. Aišku, džiugu, kad knygą skaito, kad po jos pasirodymo
buvo daug gerų atsiliepimų ir nuoširdžių sveikinimų. Viena skaitytoja net
klausė iš kur M.Smelevičius žino visą jos gyvenimą, nes taip tiksliai jis
visas buvęs aprašytas knygoje.
Antrosios knygos M.Smelevičius kol kas neruošia. Tačiau kas žino, kuo dar
mus nustebins šitiek pomėgių ir veiklos turintis mokytojas, režisierius ir
tiesiog kūrėjas.
Šilutės kultūros namų jubiliejuje 2005 m. (iš
kairės): M.Smelevičius, buvusi Kultūros namų direktorė Jadvyga Kuzmarskienė,
Kultūros namų finansininkė Elena Kniukštienė, buvusi Kultūros namų dainų ir
šokių kolektyvos "Rezginėlė" vadovė Regina Puodžiuvienė, buvusi Kultūros
namų darbuotoja Rūta Andriulionienė.
M.Smelevičius su dramos
studijos nariais.
|
