Dabartinis gyvenimas diktuoja savo taisykles. Viena jų - viską padaryti
greitai ir aiškiai, na, dar ir trumpai. Todėl vienas iš šio konkurso tikslų
ir buvo pakviesti žmones pasivaržyti ir pačiais lakoniškiausiais žodžiais
pasakyti kuo platesnę mintį. Tai ne tik įdomu, bet ir naudinga, nes to vis
dažniau reikalauja gyvenimas. O tai nusakoma senu posakiu "genialumas -
paprastume".
Šiais metais redakcija nenusakė konkrečios temos, tik pageidavo, kad
miniatiūros būtų iš pažįstamos aplinkos. Tai mažiau varžo mintį, leidžia
atidžiau pažiūrėti į šalia esančius daiktus, reiškinius ar įvykius. Todėl
labai norėtųsi, kad tie, kurie ryšis dalyvauti konkurse, ramiai susikauptų
ir atidžiai apsidairytų aplinkui. Ne kartą teko girdėti, kad jautrūs ir
kūrybingi žmonės savo pastebėjimus fiksuoja dienoraščiuose. Juose ne tik
patirti išgyvenimai, bet ir įvairūs pastebėjimai. Todėl labai kviečiame
rašančius tokius pastebėjimus ryžtis juos parodyti visiems šalia esantiems
žmonėms. "Šilainės sodo" puslapiuose darbai bus spausdinami. O geriausieji
bus ir apdovanoti.
Praėjusių metų konkursas parodė, kad norinčių ir galinčių lakoniškai ir
meniškai kalbėti yra nemažai. Tiesa, daugiausia dalyvavo mokinių, kuriuos
paskatino jų mokytojos. Tačiau primename, kad tai jokiu būdu ne moksleiviškų
darbų konkursas. Tiesiog ne vienas mokytojas padrąsina savo moksleivius, o
brandiems žmonės reikia tam ryžtis patiems. Todėl dar kartą kviečiame
apsidairyti aplinkui ir savo pastebėjimus glaustai surašyti popieriuje.
Dažnai būna labai sunku tik pradėti. Belieka tik palinkėti sėkmės, ryžto ir
lengvos plunksnos.
Primename, kad savo darbus konkursui reikia atsiųsti iki gegužės 15 dienos
elektroniniu paštu adresu
silainessodas@gmail.com arba atnešti į laikraščio "Šilokarčema"
redakciją adresu Turgaus g. 3, Šilutė. Nugalėtojai bus paskelbti ir
apdovanoti birželio pradžioje F.Bajoraičio bibliotekoje vyksiančios popietės
metu.
Skaitytojų vertinimui pirmieji darbai. Jie atkeliavo iš Šilutės M.Jankaus
pagrindinės mokyklos. Mokinius paskatino lietuvių kalbos mokytoja Dalia
Šulcienė.
Aistė
Žymančiūtė
Mažieji svajonių naikintojai
Anksčiau, kai dar vos mačiausi nuo žemės,
stebėjau praeinančius žmones ir kupranugarius iš apačios. Saulė skaisčiai
švietė virš manęs tarsi sakydama "Šiandien lietaus nebus". Ir kai naktį
neaprėpiama daugybė mažųjų spygliukų man guodėsi, jog jiems šalta, aš tik
norėjau pasakyti: "Tai ir eikite kitur, nebekankinkite manęs".
Dabar esu milžinas. Didžiulis dykumos sergėtojas. Žmonės ir kupranugariai
praeina pro mane iš tolo aplenkdami. O aš tik noriu jiems pasakyti: "Labas".
Noriu, kad jie prieitų, paglostytų. Noriu, kad bent nusišypsotų.
Aš vienišas dykumos kaktusas.
Viktoras Fujus
Knyga
Knyga gali skristi, bet ne viena - tiek jėgų neturi. Jai reikia tavęs, kad
padėtum jai. Atverstum ir skaitytum. Kai knygą perskaitys šimtai skaitytojų,
ji bus laiminga ir skraidys.
Skrisdama patirs daug nuotykių. Ne paprastų, o tokių, kurie aprašomi joje.
Bet jei nors vienas puslapis bus išplėštas, įstrigs toje vietoje ir bus ten
amžinybę. Knygą kankins prisiminimai apie tuos, kurie ją plėšė, mėtė ir
kankino...
|