Loreta MCIVOR
Gegužės 11-13 dienomis Šilutės F.Bajoraičio viešoji biblioteka surengė
kraštiečių sueigą "Pirmąkart susitikę šviesos parnešti. gera padaryti...".
Vienas šios sueigos ciklo renginių vyko ir Žemaičių Naumiestyje. Gyventojai
buvo pakviesti į susitikimą su miestelyje gimusiu ir užaugusiu Arūnu
Kleišmantu - geologijos mokslų daktaru, Vilniaus universiteto dėstytoju,
Lietuvos gemologų asociacijos pirmininku, deimantų ekspertu, įmonės "Du
safyrai: savininku ir brangakmenių muziejaus įkūrėju.
A.Kleišmantas atvyko su itin daug pačių įvairiausių juvelyrinių akmenų ir
brangakmenių pavyzdžių. Tad ilgai negaišo nei bibliotekininkė Nijolė
Rimkuvienė pristatinėdama svečią, nei bendruomenės pirmininkė V.Judžentienė
sveikindama kraštietį. Žodis buvo suteiktas A.Kleišmantui.
Jis pirmiausia prisiminė savo miestelyje prabėgusią vaikystę, čia įgytą
pažinimą ir pasidžiaugė, kad Žemaičių Naumiestis tvarkomas ir gražėja. O po
to susirinkusiesiems papasakojo daugybę įdomių istorijų.
Susidomėjęs mineralais A.Kleišmantas pradėjo juos kolekcionuoti. O
kolekcionavimas, kaip jis sako, yra bėda - eksponatų daugėja ir daugėja.
Galiausiai jų atsirado net per daug. Tada A.Kleišmantas susapnavo, kad
reikia įkurti muziejų ir šis jau egzistuoja daugiau kaip dešimt metų.
Vyriškis džiaugėsi, kad muziejus atlieka ir edukacinę paskirtį - žmonės
ateina, sužino ir vėliau jau skiria kas yra kas.
Susirinkusieji sužinojo ir tai, kad iš viso yra žinoma net 3700 mineralų, iš
kurių juvelyrikai naudojami apytikriai trys šimtai. O brangakmenių tėra
keturi - tai tobuliausias akmuo deimantas, vertinamas tik bespalvis,
rubinas, safyras ir smaragdas. Visi kiti akmenys yra skirstomi į
juvelyrinius, kurie yra skaidrūs, ir dailės akmenis.
Įdomu buvo sužinoti ir tai, kad tokie populiarūs pagal horoskopo ženklus
pardavinėjami akmenys veikia tik tiek, kiek mes patys jais tikime. Arba,
kaip mano viena mokslininkė, tiek, kiek futbolo kamuolys veikia žemės
rutulį. Žinoma, gali būti, kad žmogus yra labai jautrus.
Susižavėjimą sukėlė ir A.Kleišmanto įmonės "Du safyrai" padarytas bei į
Lietuvos rekordų knygą įtrauktas mažiausias auksinis bokalas, kuris yra 0,86
cm aukščio ir sveria 1,435 gramo.
Susirinkusieji dar tikrai ilgai būtų klausęsi ir klausinėję, jei tik svečiui
nebūtų reikėję išvykti. Tačiau visi džiaugėsi turėję galimybę pabendrauti su
tokiu įdomiu kraštiečiu.
Mažiausias Lietuvoje iš aukso padarytas bokalas.
|