|
Loreta MCIVOR
- Sveika, Vanda! Kaip gyveni?
- Labas, Laimute! Gerai gyvenu. O tu vėl kažką remontuoji?
- Tikrai remontuoju. O iš kur tu žinai?
- Tau ant rankovės dėmė.
- Oi! Išėjau ir visai nepastebėjau. Gerai, kad pasakei. Ir kaip aš
nepamačiau...
- Nieko. Atsiraityk rankovę ir nieko nesimatys. Tai ką šįkart remontuoji?
- Sugalvojau balkoną išdažyti. Radau rūsyje dar gyvybingų dažų, tai visą
rytą ir dažiau.
- Na, jei dažai tikrai gyvybingi, tai nesistebiu, kad esi aptaškyta.
- Kaip tai? Tu manęs nesupratai turbūt. Aš norėjau pasakyti, kad jų
galiojimo laikas nepasibaigęs.
- Tai pati ir ištaisei klaidą. Matai, būdvardis gyvybingas, -a nevartojamas
reikšmėmis nepasenęs, -usi, tinkamas, -a vartoti. Todėl ne gyvybingi dažai,
o nepasenę ir ne gyvybingas glaistas ar skiedinys, o tinkamas vartoti
glaistas, skiedinys.
- Dabar viskas aišku. Telieka nueiti į parduotuvę ir nusipirkti dar tinkamų
vartoti dažų, nes tų, kuriuos turėjau, neužteko.
- Tik žiūrėk vėl neapsitaškyk.
|
