Svajonių kvapas svaigina:
į saulę tiesi rankas, nebijai nudegti... Tau gera...
Ošianti maloni tyla suardo visas sienas... Tu laisvas,
tu paklydęs...
''Negirk dienos be vakaro''. Tik naktimis iš pakampių išlenda
grėsminga tamsa. Bijai? Nebijok. Tu jau dieną ją svečiuose turėjai...
Kur meilė - ten ir skausmas. Tačiau su ja, ar be jos, jis bus visada. Geriau
būt po du - bendrai nešti kur kas lengviau.
Susigyvenk su skausmu - pasakei... O ar tu laimę mylėjai?...Į upę ilgesio
lietaus įšokai, o tikėjimo rankos nematei... Tik dvi viltys žarijose žaidė,
nepajuto jos upės grėsmės... Gal gerai - skausmu nepaspringo, o tik
įkvėpė...
Dingo lengvai...
Su aušra drugiai numirs.
Su naktim sparnai pakils...
Skausmu kvepiančia tyla, ašaros banga veide -
Tai gyvenimas vardu, pasiimsiu jį draugu...
Ir vėl naktis
Nerimstančioj širdy... Iš skausmo degančioj širdy.
Kai meilės spinduliai karšti nužudo šaltą vėją, o tylumoj juodi sparnai
paskrieja....
Slepiuos po nežinios skraiste, nenoriu aš išgirsti ''ne''...
Bet jei važiuojantis likimas išmes mane pro langą, tegu užkrinta ant manęs
auksinė banga.
Paskęsti gelmėse gerumo trokštu, galiu jame net ir nutrokšti...
|