|
|
Leidinys pamario krašto kultūrai | |
2007 liepos 10d. Nr. 13 (36) |
|
Pradžia | Kalbos kertelė | Kultūros ženklai | Kūryba | Šilainė | Kontaktai |
Audrius
Šikšnius |
||
---|---|---|
Be tėvo Augau be tėvo...
Vaikystės pasaulis buvo sklidinas žydinčių obelų, naminių gyvulių ir
paukščių.
Augau stebimas mamos ir močiutės žvilgsnių, lepinamas jų rankų, pagal Sodas
Vienkiemis iš visų pusių apsuptas sodo. Senos, sodintos praeito amžiaus
pradžioje,
Pavasariais, nuo saulės patekėjimo iki sutemų, vienkiemis , švelniai ir
monotoniškai, Melioracija Bildėdama daugiakaušiais ekskavatoriais, riaumodama purvinais buldozeriais ir švaistydamasi pjūklais, prie vienkiemio atėjo melioracija. Per keletą mėnesių nieko neliko. Lyg sapno kurį pabudęs bandai atsiminti, o klydinėjantis žvilgsnis neberanda nei vieno daikto galinčio patvirtinti matytus vaizdus. Išliko vien sodas... Po melioracijos Anuomet buvau per mažas, kad suprasčiau šio išlikimo vingrybes.
Padėjo močiutes pažintys, kyšiai ir rimti rimtų žmonių pavaišinimai, kad
vėliau, Sveikas ir nepaliestas, mat tuometiniuose sovietines valdžios brėžiniuose atsirado pataisymas- sodas buvo paskelbtas žaliąja zona užuovėja numelioruotų plotų sparnuočiams. Link namų Vidurnaktis. Tarsi sapne lekia apšarmojęs autobusas. Toli į priekį šaunančios šviesos iš tamsos išplėšia šalikėlėje ranką keliantį žmogų. Senolius. Bijo, kad ištaigingas ekspresas nestos, pralėks kartu su manimi. Išlipu. Tolumoje, apsnigtose numelioruotų laukų platybėse, pro sužvarbusias klevo šakas, šviečia vienišas vienkiemio langas. Už jo, pro užšalusį stiklą, po neaprėpiamą juodą erdvę, žvalgosi močiutė. Spėju, kad jai iškeliavus anapilin, užsivėrė ne tik vienintelių mano namų kiemo vartai, bet pamažu sunyko ir tai, kas rodės visuomet bus su manim TĖVIŠKĖ. |
||
|
Atgal... |
"Šilainės sodas" © 2007 m.