Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2007 liepos 24d. Nr. 14 (37)

 


Pradžia Kalbos kertelė Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
 

Kalbos pamokėlė

 
 

 

 
 

Loreta MCIVOR

 
 


Kalbos klaidų yra tikrai nemažai. O kuo daugiau kasdien atsiranda naujų daiktų, tuo daugiau atsiranda naujų pavadinimų – ir, žinoma, daugiau klaidų. Tačiau kalbininkams vis primenant, kaip reikėtų taisyklingai vartoti vieną ar kitą žodį, kokių svetimybių, vertinių ir skolinių reikėtų vengti, daugelis klaidų tampa vis retesnės. Kai kurios ir iš vis išnyksta. Štai, pavyzdžiui, retas dabar striukę vadina kurtke ar bandelę bulkute. Bet kai kurios klaidos dar tikrai yra gajos. 

Neseniai į redakciją paskambino žmogus, kuris norėjo įdėti skelbimą. Ieškojo darbuotojo – geodezisto. Tiesą pasakius, net ištarti sunku. O atrodė, kad jau tikrai visi žino, jog tarptautinę priesagą –istas reikia keisti lietuviška priesaga –ininkas. Senokai vietoj traktoristo sakome traktorininkas, vietoj motociklisto – motociklininkas, vietoj trombonistas – trombonininkas. Tas pats ir su naujesniais žodžiais. Todėl reikia sakyti ne geodezistas, o geodezininkas ir ne kompiuteristas, o kompiuterininkas. 

Tiesa, nereikia persistengti. Kai kuriuos priesagos –istas vedinius galima vartoti dėl senų jų vartojimo tradicijų. Todėl pianisto arba, pavyzdžiui, publicisto nereikia keisti į priesagos –ininkas vedinius. Tai būtų per daug neįprasta.  

Dažnai dar pasitaiko ir žmonių, kurie skambina į redakciją bei nori parduoti grėbarką. Tai gana keista klaida, todėl, kad su baigmeniu –ka nevartojame kitų panašių bendrinių žodžių. Pavyzdžiui: sėjamoji, pjaunamoji, kasamoji. Pabandykite prie šių žodžių bendraties pridėti baigmenį –ka. Net ištarti nepavyks. Todėl ir vietoje grėbarkos reikia sakyti grėbiamoji. 

Labai dažnai, kai neaišku, kaip vartoti vieną ar kitą žodį, tereikia prisiminti kitus panašius žodžius. Kalboje stengiamasi išlaikyti vieningą sistemą, todėl panašius dalykus reiškiantys žodžiai ir skambės panašiai. Pavyzdžiui, jau minėti žemės ūkio technikos pavadinimai: grėbiamoji, kasamoji ir t.t. 

Žinoma, kalbos klaidų visada buvo ir bus. Tačiau kuo mažiau bus vadinamųjų senų klaidų, tuo mūsų pačių kalba bus gražesnė.

 
 

 

 
     Atgal...  

                                                                                                            "Šilainės sodas"  ©  2007 m.