Visus metus žydintis ir spinduliuojantis paveikslų sodas

Prie Rambyno, Bitėnuose, Bitės upelio slėnyje, šalia atstatytos Martyno Jankaus spaustuvės jau penkerius metus ištisus metus žydi nuostabus ir nepakartojamas sodas: akį ir sielas jame džiugina spalvingi šių vietų grožį ir bei paslaptingą ir didingą praeitį atskleidžiantys paveikslai. Čia įkurta ir kasmet vis labiau puoselėjama Mažosios Lietuvos paveikslų galerija po atviru dangumi.

 Garbinga praeitis

Seniai, labai seniai visai pro Bitėnus į Jūros upės slėnį po trumpiausios nakties šėlionių ant Rambyno kalno namo grįždavusios laumės. Šiandien sunku pasakyti ar šiose vietose sustodavo, nes rimtesnių ženklų neužtinkama, tačiau už keletos kilometrų esančiame miške tikrai dar su vėju pašvilpaudavo: apie tai liudija daugybė paslaptingų daugiašakių ir niekur daugiau neaptinkamų tokių medžių, kurių viršiausia stovi aštuoniolikamienė eglė.

Vėliau čia, visai netoli Nemuno apsigyveno žmonės. Dirbo kasdienius darbus kaip kas išmanė ir mokėjo. Šioje upės pusėje buvo nedidelis kaimelis, o priešingoje pusėje nemenkas Ragainės miestas. Į jį bitėniškiai valtimis persikeldavo norėdami į bažnyčią patekti, mieste kokių reikalų atlikti ar krautuvėse reikiamų dalykų įsigyti.

Nors Bitėnai ir buvo Rytų Prūsijos pakraštys, tačiau likimas lėmė suvaidinti gan ryškų vaidmenį. Čia buvo vienas iš tarpinių punktų, per kurį į Didžiąją Lietuvą buvo gabenama čia caro žandarų drausta spauda. Po kiek laiko Martynas Jankus pasistatė spaustuvę. Joje buvo spaudžiama įvairi literatūra, kurios labai reikėjo ir Didžiojoje, ir Mažojoje Lietuvoje.

1923 metais Klaipėdos kraštui tapus Didžiosios Lietuvos dalimi, Bitėnai tokios svarbos nebeteko, tačiau ir toliau liko labai patraukli ir smalsuolius masinanti vieta. Į Rambyno kalną vykdavo svečiai. Dažnas aplankydavo Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamą Martyną Jankų. Minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį ir M.Jankaus septyniasdešimties metų jubiliejų, 1928 metais už jo nuopelnus buvo jam pagaminta ir padovanota Amžinoji Rambyno kalno knyga. Sverdama beveik 20 kilogramų, ji pati tapo labai įspūdingas eksponatas, kuriame mielai visi apsilankę atminimui pasirašydavo.

Vasaromis pas M.Jankų Bitėnuose rinkdavosi daugybė žmonių. Dažnai garbingiausius visos Lietuvos svečius tuometinė valdžia atveždavo. Tai liudija išlikę toje knygoje įrašai. Likimas buvo gailestingas ir per visus karus bei kitas sumaištis toji, M.Jankui padovanotoji Amžinoji Rambyno kalno knyga, atsidavusių žmonių pasiaukojimo dėka išliko ir šiandien saugoma Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje. Atstatyta ir buvusi spaustuvė, o į Rambyno kalno papėdėje esančias kapinaites Amžinam poilsiui 1993 metais grįžo ir pats patriarchas.

Pratęstos tradicijos

Pirmiausiai buvo atstatyta buvusi spaustuvė. Sunkiai, labai sunkiai vyko jos atkūrimas. Galų gale ji po beveik dešimtmetį trukusią statybų buvo atstatyta. Į ją 1999 metais rugpjūčio 7 dieną, minint M.Jankaus gimtadienį, iš buvusios mokyklos buvo perkeltas muziejus, kurį ne vienerius metus kūrė, globojo ir puoselėjo Birutė ir Kazimieras Žemguliai. 2000 metais jis su visais čia sukauptais eksponatais perėjo tik ką įkurtos Pagėgių savivaldybės žinion.

2002 metais Pagėgių verslininkams Ričardui Savickui ir Kęsui Komskiui kilo mintis atkurti buvusią Amžinąją Rambyno kalno knygą. Liepos 13 dieną iš Vilniaus ji pradėjo kelią į Rambyną. Pirmasis joje pasirašė Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius. Ir neatsitiktinai - laikantis tradicijų, nes pirmasis 1928 metais joje pasirašė didysis Tautos žadintojas. To įrašo kopija ir naujojoje yra. Ant Rambyno šios knygos laukė daugybė žmonių. Vyko didelės iškilmės. Vėliau ji perduota M.Jankaus muziejui, kur šiandien įrašus palikti gali čia apsilankiusieji.

Kitais metais, minint 145 - M.Jankaus gimimo meties, muziejaus kiemelyje buvo surengta "Sueiga pas Martyną Jankų". Taip buvo atkurta buvusių susiėjimų tradicija. Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis, Tarybos narys ir verslininkas Ričardas Savickas, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Giedrė Skipitienė ir muziejininkas Eugenijus Skipitis, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės nepriklausomo laikraščio redaktorė Kristina Toleikienė rengdami pirmąją sueigą, turėjo tikslą sugrąžinti Lietuvos visuomenei unikalų Rambyno - Bitėnų istorinį gamtinį ansamblį, pagerbti M.Jankų. Svarbiausiais jų partneriais tapo spaudos darbuotojai.

Tada ir įvyko Mažosios Lietuvos paveikslų sodo - galerijos po atviru dangum gimimas.

 Amžinai žydintis sodas

Kam yra tekę lankytis iki tol, turėtų prisiminti, kaip šios vietos atrodė. Kad visai šalia teka nedidelis Bitės upelis - žinojo tik vietos gyventojai. Atstatant muziejų buvo stengiamasi išlaikyti buvusios spaustuvės teritoriją. Iki prasidedant atstatymui tą vietą žymėjo simbolinių pamatų liekanos, metalinė tvorelė žymėjo buvusią teritoriją ir koplytstulpis, sakantis, kad čia kažkada gyvenęs M.Jankus. Už šios tvorelės slėnyje buvo krūmais ir medžiais apaugusi brūzgynė. Buvusiame M.Jankaus šeimos gyvenamajame name gyveno po karo čia atsikėlę žmonės, kurie gyveno ūkiškai, visai neįtardami šios vietos svarbos ir jokios meilės šiam kraštui nejautė. Jų kiemas, kaip ir būdinga to metu, buvo įvairių ūkinių padargų ir kitų dalykų nuklotas. Jokio iškilmingumo ir šių vietų grožio nė su žiburiu rasti negalėjai.

Sueigos rengėjams kilo mintis čia pradėti kurti tokią galeriją po atviru dangumi. Tačiau reikėjo būti labai dideliu optimistu, pasižyminčiu labai lakia vaizduote, kad šiose vietose galėtum įsivaizduoti tokią vietą, kokią regime šiandien. Todėl pradžioje reikėjo labai smarkiai paplušėti, kol čia buvo iškirsti visi augalai, suformuotas reljefas. Ir pasėta žolė. Į pirmąjį plenerą susirinkę dailininkai kūrė čia pat esančioje M.Jankaus laikus menančioje daržinėje burzgiant traktoriams ir dirbant darbininkams. Tik ką pasėta žolė sueigos metu buvo dar tik buvo pradėjusi dygti, todėl apžiūrinėjant susirinkusiems sueigos dalyviams darbus teko vaikščioti po šviežiai suplūktą dirvožemį, iš kurio stiebėsi dar tik pirmieji lapeliai.

Nežiūrint šiokių tokių nepatogumų, pirmoji atkurta sueiga praėjo labai džiaugsmingai ir pakiliai - suvažiavo daugybė respublikos spaudos darbuotojų, įvairių leidinių leidėjų. Visi labai džiaugėsi šia idėja ir mintimi rengti tokias sueigas ir kurti čia paveikslų sodą. Sueiga praėjo labai gražiai ir iškilmingai.

Pirmuosius darbus Mažosios Lietuvos paveikslų sodui nutapė Laisvydė Šalčiūtė, Audrius Gražys, Kęstutis Grigaliūnas, Linas Liandzbergis ir Danas Andriulis. Ant iš lentų sukaltų skydų specialiais dažais menininkai paveiksluose atkūrė Mažosios Lietuvos simbolius ir ženklus.

2004 metų rugpjūčio 8 dieną Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose buvo skirta pažymėti lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100 metų jubiliejui. 2005 metais Sueigos pas Martyną Jankų globėju tapti pakviestas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Sueiga skirta Mažosios Lietuvos istorijos kultūros ir paveldo išsaugojimui.

Per keletą metų sodas pasipildė ir dailininkų Angelinos Banytės, Danieliaus Rūsio bei naujais Dano Andriulionio ir Audriaus Gražio paveikslais. Nutarta į kūrybinę savaitę kviesti ir vietos dailininkus. Pirmasis Mažosios Lietuvos paveikslų sodui darbą sukūrė pagėgiškis Gediminas Kačiulis. Vėliau plenere atstovauti vietos dailininkams pakviesta Liucija Bungardienė. Nykstantį Mažosios Lietuvos kultūros paveldą - mokyklų, dvarų, geležinkelio stočių pastatus, tiltus ir bažnyčias - panoro įamžinti ir dailininkai Juozas Vosylius, Aloyzas Stasiulevičius, Andrius Miežis.

Vėliau čia kūrė vietos dailininkai Virginija Karinauskienė, Lina Ambarcumian ir Irena Ramanauskienė. Su jomis kartu buvo ir klaipėdietis Danas Andriulionis.

Šiais metais įvyko penktasis dailininkų pleneras. Jame kūrė ir čia darbus paliko Gintaras Kraujelis, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Sigutė Ach, Audronė Vorevičienė ir Algimantas Vorevičius.

Be čia kūrusių dalininkų, atvykusieji ras ir Juliaus Rotkio dovanotus du darbus iš metalo. Jie taip pat skirti mažajai Lietuvai ir jos gyventojų atminimui.

Šių vietų šeimininkai turi nemažai planų ateičiai, tačiau ir dabar šio Mažosios Lietuvos sodo - galerijos lankytojai pajus šių vietų grožį. O giliau įsižiūrėję čia esančiuose dailininkų darbuose ras praeities atspindžius ir sudėtingą šio krašto praeitį menančius ženklus. Turinys laiko muziejuje susipažins ir su M.Jankaus gyvenimu ir veikla.

Dano Andriulionio darbas "Būties ženklas".

Audrius Gražys "Kita Nemuno pusė".

Audrius Gražys "Rojaus kelias".

Kęstutis Grigaliūnas "Martynas Jankus".

Laisvydė Šalčiūtė "Vienuolika saulėlydžių Bitėnuose".

Kazys Kęstutis Šiaulytis "Bitėnų istorija iš gandro skrydžio".

Virginija Karinauskienė "Praeitis".