Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2007 spalio 9d. Nr. 19 (42)


	Žvejų susibūrimai turi ilgametes tradicijas
	Egidijus BACEVIČIUS Iš istorinių šaltinių galime sužinoti, kad jau nuo XIX a. II pusės žvejai vienijosi į šakines draugijas, bendrai sprendė jiems rūpimus klausimus, tvarkė žūklę. Anksčiau žvejų kaimų bendruomenės rinko seniūnus (Schulzen). Jie buvo kaimo atstovai vyriausybei. Pagrindinė jų priedermė buvo prižiūrėti, kaip vyksta pati žūklė, ar prisilaikoma tvarkos išskiriant žvejybos plotus, žuvies supirkimo taisykles. Žvejų organizacijų kūrimosi vyksme reikšmės turėjo 1872 m. Altonoje įsteigta Vokietijos žvejų draugija. Visoje Prūsijoje buvo per 200 jos padalinių, tame tarpe Karaliaučiuje, Labguvoje ir Memelyje. Klaipėdos krašto padalinyje ji atstovavo dešimčiai vietinių žvejų draugijų, kurios dažniausiai buvo kiekvieno kaimo atskirai: Juodkrantės (ats. Pozingas), Drevernos, Karklės ir kiti. Jų aktyviausiųjų narių buvo apie šimtą. Per metus Juodkrantėje vykdavo trys ar keturi draugijos susiėjimai. Iš amžininkų pastebėjimų, kartais jie būdavę labai triukšmingi. Kiekvienas kaimas turėjo savas žvejybos vietas Kuršių mariose, kurias privalu buvo prilaikyti. Kaimo žvejybos nuomos plotai buvo keičiami sutarta seka, kuri nustatoma burtų ar įvairiausių lenktynių būdu. Pvz., kas greičiau nubėgs ledu ar valtimi nuplauks į pasirinktą žvejybos vietą ir ten paliks kokį žymenį. Žvejų bendruomenė buvusi nepakanti prasižengėliams. Užtikusi kurį žveją "betikrinantį" svetimus tinklus, jį negailestingai bausdavę, atskirais atvejais prasižengėlis su šeima turėjo išsikelti į kitą kaimą. Po 1919 m. visi krašto žuvies supirkimo ir perdirbimo skyriai vyriausybės nurodymu buvo apjungti, o centras buvo Memelyje. Jam vadovavo ponas Suhr'as, kuris vėliau tapo verslininku. Ypatingai aktyvus Vokietijos žvejų draugijos padalinio Klaipėdoje vadovas buvo miesto tarybos narys Schultz'as. Jo rūpesčiu draugija ėmė rūpintis žvejybinės įrangos įsigijimu, žvejų gyvybės ir laivų draudimu, pagelbėjo jiems ištikus nelaimei, sprendė kitus žvejų bendruomenei opius klausimus. Klaipėdos žvejų draugijos padalinys išliko kraštą prijungus Lietuvai, per laiką menko jo ryšiai su centru Altonoje. 1933 m. draugijos vadovu buvo Laurynas Michaelis (Lawrentew Michel). Siaučiant 1930-ųjų m. ekonominei krizei draugija bendradarbiavo su naujai įsteigta lietuviškosios žvejų draugijos Klaipėdos padaliniu, pastarasis buvęs kaip tarpininkas sprendžiant atskirus klausimus. Tartasi su jo nariais, buvo derinami veiksmai. Ne paskutinėje vietoje buvo dizelino apmuitinimo sumažinimas, pigesnių žvejybinių lynų ir tinklo medžiagų pristatymas iš Vokietijos ir Švedijos. Gyvenimo tikslas - šalies ekonomikos vystymas Lietuvos žvejų draugijos steigimo pradininkas Klaipėdos krašte buvo Juozas Zabielavičius (1900 - 1990). Jo indėlis į krašto kultūrinį gyvenimą ir ekonominės gerovės kėlimą bei praeities pažinimą - labai didelis. Tad šią asmenybę verta pristatyti išsamiau. Juozas Zabielavičius gimė 1900 m. gruodžio 6 d. Virbalyje ir buvo mažalietuvis. 1923 metais besimokydamas Dotnuvos žemės ūkio technikume jis dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. Būdamas intendantu jis rūpinosi sukilėlių maitinimu, o maisto produktus už menkavertes ostmarkes supirkinėjo iš aplinkinių Klaipėdos mažalietuvių kaimų. Baigęs mokslus jis dirbo Lietūkio agronomu inspektoriumi "Pieno centre", o nuo 1928 m. jaunasis perspektyvus specialistas du metus žinias tobulinosi Kylio pienininkystės institute. 1930 m. viduryje grįžo į Lietuvą ir dirbo Klaipėdos krašto sviesto eksporto laboratorijos vedėju, nuo 1932 m. - dar ir Klaipėdos krašto Gubernatūros vyriausiuoju agronomu referentu žemės ūkio klausimams. Jis rūpinosi ūkininkų reikalais, vadovavo įsteigtai ūkininkų draugijai ir jaunųjų ūkininkų rateliui. Aktyvaus agronomo dėka nuo sužlugimo buvo išgelbėtos Kretingalės, Viešvilės pieninės, 1932 m. Kintuose ir Usėnuose pastatytos naujos ir modernios pieno perdirbimo įmonės. 1933 m. gerai užderėjus bulvėms jis rūpinosi jų tikslingu panaudojimu. Jo rūpesčiu Lietūkis supirko 500 tonų bulvių ir barža nuplukdė į Kauno spirito gamyklą. Kad racionaliau būtų panaudota Šilutės krašte gaunama žaliava, netrukus Verdainės gyvenvietėje buvo pastatyta moderni spirito gamykla. Lietuvos žemės ūkio ministerija pagelbėjo įsigyjant naujus įrenginius, finansų ministerija šiam statiniui skyrė 60 tūkstančių litų. Gamyklos pastatas ir dabar dar stovi. J.Zabielavičiaus nuopelnus Klaipėdos krašto ekonomikos kėlime savo dekretu įvertino Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, apdovanojęs jį Vytauto Didžiojo ir DLK Gedimino ordinais. Ne mažiau įdomus ir vėlesnis J.Zabielavičiaus gyvenimo tarpsnis. Jo aprašas pateiktas Bernardo Aleknavičiaus straipsnių cikle "Laiškai iš praeities". J.Zabielavičiaus "prisiminimai" išspausdinti 2005 m., praėjus 115 m. nuo autoriaus gimimo ir 15 metų mirties atminimo proga. Klaipėdos krašto žvejų ir pelkininkų draugija Agronomo Juozo Zabielavičiaus ir jo pagalbininkų rūpesčiu 1934 metais Klaipėdos krašte buvo įsteigta "Klaipėdos krašto žvejų ir pelkininkų draugija". Jos centras ir maža kontorėlė buvo Klaipėdoje. Draugijos nario mokestis buvo 1 litas, joje buvo per 300 žvejų ir 70 pelkininkų. Draugija rūpinosi žvejybinės įrangos ir pigesnio kuro įsigijimu, iš vidurio Lietuvos gabeno pušų kelmų dervas valčių dugnui impregnuoti. Spręsdamas draugijos narių klausimus J.Zabielavičius su žvejais ne kartą ruošė peticijas ir vyko į laikinąją sostinę. Taip ne vienai žvejų šeimai pagelbėjo išvengti sunkmečių ir maisto nepriteklių, kurie ištikdavo nežuvingais metai ar jūrai pasiglemžus pagrindinį šeimos maitintoją. Draugija parūpindavo nemokamai ar pigiau įsigyti sviesto, mėsos, grūdų, esant reikalui surasdavo galimybę juos sumalti ir atvežti į vietą. J.Zabielavičiui inicijuojant 1935 m. "Lietūkis" Klaipėdos Bomelsvitėje įsteigė akcinę bendrovę "Žuvis". Agronomo pastangomis čia buvo pastatytas pirmas fabrikas perdirbti ir saugoti žuvį naujai pastatytame šaldytuve. Daug naudos krašto žmonėms teikė įsteigtas vartotojų kooperatyvas "Gerovė". Be Juozo pagalbos ir tarpininkavimo neapsieita ruošiant žvejų regatas Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje ir Karklėje, o Melnaragės žvejų sueigas - Giruliuose. Jis dalyvavo rengiant žvejų susitikimus įvairiuose Lietuvos pamario žvejų kaimuose. Draugija veikė iki 1940 metų. Karo metu daugelis narių buvo išblaškyti ir draugija nustojo gyvavusi, po karo jos veikla neatnaujinta. Gamtosauginė švietėjiška veikla XX a. penktame dešimtmetyje Lietuvai esant Sovietų Sąjungoje veikė vos kelios žvejų draugijos. Susibūrimai - labai varžyti, jų veikla kontroliuota, ypač Klaipėdos krašte. Pagrindinė žvejus burianti organizacija buvo žvejybos kolūkiai ir gamtosaugos komiteto vietiniai padaliniai. Kiekviename Lietuvos rajone buvo medžiotojų ir žvejų draugijos, žvejybos inspektoriai - draugovininkai bei visuomeniniai inspektoriai. Žvejybos inspektoriai vykdė šviečiamąjį - gamtosauginį darbą, žvejai lankėsi liaudies universitetuose Juodkrantėje, Šilutėje, Nidoje, kur buvo skaitomos gamtosauginės paskaitos. Ypač daug jų vyko 1960 - 1965 metais. Šias švietėjiškas akcijas gerai prisimena vienas iš organizatorių, rusniškis, anuomet vyriausias žvejybos inspektorius Kuršių mariose ir aplinkiniuose vandens telkiniuose, Kazys Gaigalas. Jo iniciatyva žvejai turėjo trispalvius (žalia - balta - raudona) žvejo bilietus, bet po 1964 m. jie buvo panaikinti. Atsikūrus nepriklausomybei ir sužlugus kolūkiams daugelio visuomeninių draugijų veikla apmirė, diduma liovėsi gyvavusios. Draugijos pradėjo steigtis tik po 2000 metų. Atskirai vienijosi žvejai gamtosaugininkai, žvejai verslininkai ir žuvies perdirbėjai. Skaitytojams siūlome žinutę iš tarpukaryje ėjusio laikraščio "Ūkininko patarėjas", apie Klaipėdos krašto žvejų ir pelkininkų draugijos susirinkimo, vykusio Kintuose 1938 m. liepos 24 dieną. Siekiant autentiškumo, paliktas to meto laikraščio kalbos stilius. Retro: Didelis mūsų pajūrio žvejų suvažiavimas Kintuose Sekmadienį (t.y. 1938 liepos m. 24 d.) į Kintus iš viso mūsų pajūrio ir pamario suvažiavo apie 500 žvejų. Karklininkų, Melnragės bei kiti žvejai iš Klaipėdos išvažiavo laivu "Kęstutis" anksti rytą. Pakeliui įsėdo Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos žvejai ir skersai marių vyko tiesiai į Kintus. Kintuose pamary atvykstančių laukė išsirikiavę Kintų, Rusnės, Ventės, Pakalnės ir kitų panašių vietų žvejai. Čia pat, pamaryje, gražiame pušynėlyje, kun. Dr.Vilius Gaigalaitis atlaikė pamaldas ir pasakė gražų žvejų gyvenimui pritaikytą pamokslą. Po pamaldų visi žvejai gražia rinktine su orkestru pražygiavo visą Kintų kaimą ir sustojo vietos svetainės kieme. Šioje svetainėje įvyko iškilmingas posėdis. Prie prezidiumo stalo susėdo Žvejų draugijos skyrių pirmininkai: Fricas Rademacheris - Preilos, Bendikas - Kintų, Ašmys - Stonių, Mikelis Zeigys - Karklininkų, Augustinas Lukys - Vorusnės, Barva - Pakalnės ir Jurkaitis - Minės. Centro vadybos- agronomas Juozas Zabielavičius ir profesorius Vilius Gaigalaitis. Atidaręs posėdį Žvejų draugijos pirmininkas Rademacheris pažymėjo, kad toks skaitlingas žvejų suvažiavimas yra iš viso pirmas žvejų gyvenime. Žvejų draugija buvo pradėta organizuoti prieš 4 metus ir tada nieks ir nepagalvojo, kad tik po keturių metų čia galės susirinkti iš 14 skyrių virš 500 narių. Nors ir šiandieną dar netiesioginiai organizavimasis ir veikimas yra trukdomas ir nariams tenka pergyventi visokių kliudymų ir pasityčiojimų, tačiau, jeigu tik bus vienybė - viską žvejai nugalės ir laimės. "Štai vakar lijo, jau visi manėme čia nesusirinksime, mūsų suvažiavimas įvykti negalės, o dabar štai saulė šviečia, visų nuotaika geriausia. Taip yra ir su gyvenimu. Užeina audros, tamsios dienos, bet jos praeina ir vėl šviečia saulė", - baigė savo kalbą pirmininkas F.Rademacheris. Agronomas J.Zabielavičius - kurio triūsu ir pasišventimu buvo suorganizuota Žvejų draugija - pareiškė, kad žvejų gyvenimas yra sunkus ir pilnas pavojų. Dažnai gyvenimas verčia žveją eiti per audras į jūras ir marias. Už teisybę tenka daug nukentėti, daug keršto ir pasityčiojimo pernešti ir tai tik dėl to, kad žmonės nežino, kas jie yra, ko jie nori. Bet su tokiais nesusipratėliais kovojant visados teisingieji ir dorieji laimės. Baigdamas J.Zabielavičius priminė neseniai mirusį seną garbingą žveją, Žvejų draugijos pirmininką Joną Dovylą iš Svencelės. Jo ir kitų mirusių garbingas atminimas buvo pagerbtas. Po to nuoširdingą ir jausmingą kalbą pasakė Barva, kuris priminė, kad, tarp kitų darbų, laukia didelis ir atsakomingas darbas - tai artėjantieji rinkimai į Seimelį. Jo raginimas laikytis vienybės ir rinkimuose aktingai dalyvauti - visų buvo karštai sutiktas. "Laisvę atgavę - daugiau nevergausim", - baigė savo kalbą Barva. Lukys pareiškė, kad krašte yra daug atėjūnų, kurie turi būti pašalinti, jei norime, kad Klaipėdos krašte būtų taika, ramybė ir geras sugyvenimas. Dar kalbas pasakė Jokubaitis, Jurkaitis, Ašmys, Gaigalaitis, Paura - Darbininkų Susivienijimo Centro Vadybos vardu ir Santaros vadas Gelžinis. Iškilmingam posėdžiui pasibaigus čia pat buvo bendri užkandžiai ir pasilinksminimas. 19 valandą žvejai linksmoje ir geroje nuotaikoje išsiskirstė Kintų gražiame pamaryje ir visą kraštą. Juozas Zabielavičius (1900-1990) Ši nuotrauka iliustravo straipsnį apie žvejų susirinkimą Kintuose.

Atgal...