Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 kovo 28d. Nr. 6 (54)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Vydūnas su mumis - kai to reikia  
 
Kovo 22 dieną, per lygiadienį, kai naktis tampa lygi dienai, minimas Vilhelmo Storostos - Vydūno gimtadienis. Šiais metais tai buvo jubiliejinis 140-asis gimimo minėjimas.

Nelengvas buvo Vydūno gyvenimas. Nuo mažumės supamas vokiškos aplinkos, jaunystėje suvokė save lietuviu ir visą savo gyvenimą skyrė žmogiškumo, o tuo pačiu lietuvybės aplinkiniuose žadinimui. XX a. pradžioje prūsiška - vokiška aplinka toleravo tokį Tilžės berniukų mokyklos mokytoją ir jo skleidžiamas mintis bei pasisakymus. Vėliau, antrojo dešimtmečio viduryje, jis tapo dar labiau žinomas savo idėjomis. Nors jo mintys ir darbai tiesiogiai prieš valdžią nukreipti nebuvo, tačiau Rytprūsių valdžiai tokie žmonės nebuvo reikalingi. Tuo metu Vydūno autoritetas ir čia, Tilžėje, ir kaimyninėje Lietuvoje buvo labai didelis, tad su tuo teko skaitytis. Ėmus galvą kelti naciams - labai dažnai Vydūnui teko kęsti fašistuojančių asmenų išpuolius. Tik 1938 m. kovo 11 dieną, radusi formalią dingstį, Tilžės valdžia areštavo Vydūną. Tačiau jau gegužės 9 dieną buvo priversta paleisti, nes prasidėjo didžiulis pasaulio visuomeninės nuomonės spaudimas.

Sovietiniais laikais apie Vydūną taip pat kalbama nebuvo. Ir vėl dėl tų pačių priežasčių - jis tekalbėjo apie nacionalinį orumą ir tautinį išdidumą, nors prieš jokią valdžią išties niekada nepasisakė. O to kaip tik ir sovietinei valdžiai nereikėjo. Vis tik 1968 metais Vydūno 100-osios gimimo metinės buvo paminėtos iškilmingai. Leidimas (kai kas prisimena - net raginimas) jas surengti atėjo iš Maskvos, kur tuometinis komunistų partijos generalinis sekretorius sulaukė tada draugiškos Indijos klausimo, kaip bus prisimintas Mahatmos Gandi bičiulio garbingas jubiliejus. Tuomet ir pasirodė pirmoji pokaryje jo knyga trilogija "Amžina ugnis", išėjo jį prisimenančių žmonių atsiminimai, buvo surengtas iškilmingas minėjimas.

Po to vėl buvo ilga tyla. Tik 1987 metais, buvusioje sovietų sąjungoje ėmus pūsti persitvarkymo vėjams - vėl iškilo Vydūnas. Jau tada, nors dar ir kiek kontroliuojant partinei nomenklatūrai, visoje Lietuvoje vyko iškilmingi Vydūno 120-osios sukakties jubiliejai. Ir vėl nebuvo jokio žodžio prieš valdžią. Tik apie žmogų, žmoniškumą ir jo paskirtį žemėje.

Šiais metais vėl yra jubiliejus. Jis gražus ir iškilmingas, bet kuklus ir paprastas. Apie žmogiškumą šiandien reikia labai daug kalbėti. Ir labai garsiai. Čia gali padėti ir Vydūnas.
 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.