Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 kovo 28d. Nr. 6 (54)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Birutei Žemgulienei - 80  
 
Saulius SODONIS

Nors įvairiuose oficialiuose dokumentuose ir parašyta, kad bitėniškė Birutė Žemgulienė yra gimusi 1928 metų kovo 30 dieną, tačiau, kaip ne vienam būdavo tais laikais, tikroji gimimo diena nesutampa su krikšto diena. Taigi, tikroji Birutės gimimo diena - kovo devynioliktoji. Tą dieną jai sukako gražus 80-ties metų jubiliejus.

Šiandien Bitėnus ne vienas žino, kaip spaustuvininko, švietėjo ir kultūrininko Martyno Jankaus gimtinę. Dabar apie tai pasakoja čia esantis M.Jankaus muziejus. O jį čia atidaryti sumanė Domas Kaunas, Ieva Labutytė ir Bernardas Aleknavičius. Šiems žmonėms pavyko 1981 metais įtikinti to meto valdžią, nes kažkada čia, Bitėnuose, M.Jankus išspausdino tuo metu labai svarbų "Komunistų partijos manifestą" lietuvių kalba. Tai buvo lyg burtažodis, kurio pagalba pavyko pradėti muziejinę veiklą nedidelėje Bitėnų pradinėje mokykloje. Atidarymas įvyko, tai sumanę žmonės išvažiavo, o šios mokyklos mokytojai Birutė su vyru Kazimieru liko. Šiandien apie tai, kaip sekėsi tą muziejų jiems puoselėti, galima atskirą knygą rašyti, nes, nors ir valdžia palaimino, tačiau labai atidžiai žiūrėjo, kad nebūtų čia ko, kaip ir senaisiais laikais, prieš valdžią rezgama.

Mokytojai Žemguliai į Bitėnus atvažiavo 1966 metais. Birutė prieš tai dirbo Švėkšnoje, Saugose, kur sutiko būsimąjį vyrą Kazimierą, vėliau abu, ieškodami darbo kartu, dar darbavosi Šalpėnuose, Šniaukštuose, kol galiausiai atvyko į gan didelį tuo metu kaimą, Bitėnus. Tuo metu čia buvo tuometinės Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis. Tad pradinę mokyklą lankė apie 50 pradinukų. Vėliau vaikų ėmė mažėti, nes visi kėlėsi į didesnius kaimus, mokomąjį ūkį uždarė. Tačiau mokykla veikė dar ilgai. O ilgiausiai čia išbuvo M.Jankaus muziejus. Pradžioje buvo tik keletas perfotografuotų knygos nuotraukų. Viską sąžiningai ir kruopščiai dariusi Birutė pamažu surinko apie 1000 eksponatų, dokumentų ar tiesiogiai M.Jankų menančių daiktų. Ji ne tik rodė čia esančius daiktus, bet ir pasakojo apie šią neeilinę asmenybę. Apie tai ji galėjo pasakoti valandų valandas.

Nors M.Jankaus muziejus jau išsikėlė, tačiau į buvusį Bitėnų mokyklos kiemą labai dažnai užsuka ne vienas čia pro šalį važiuojantis žmogus. Dažnas, užsukęs susipažinti su M.Jankumi, negalėjo nesižavėti nuoširdžiu ir šiltu pasakojimu, paprastu bendravimu, todėl ne tik susipažindavo su spaustuvininko darbais, bet ir tapdavo šių namų šeimininkų draugu. Daugelį čia traukia nuostabi šiluma, sklindanti iš Birutės ir Kazimiero. Bičiulius žavi nuostabus jų puoselėjamas sodas, gardus pačių išsuktas Bitėnų medus ir nepakartojama, kaskart vasarą vis kitokia žolelių arbata, kuria svečiai vaišinami tiesiog sode. O čia pat, ant tvarto stogo, snapu kalena gandras, tarsi pritardamas mielai šio kiemo aplinkai ir pats savo buvimu suteikdamas nepakartojamo žavesio. Tačiau didžiausią džiaugsmą suteikia bendravimas ir buvimas kartu su Birute ir Kazimieru. Tiesiog ramu ir gera šalia šių žmonių.

Draugų šiandien yra ne vienas būrys. Jų ir savo skaitytojų vardu jubiliejaus proga sveikiname Birutę Žemgulienę. Linkime sveikatos, šilumos, saulės spindulių ir likti tokiai pat žaviai ir mielai. Tegul Bitėnų bitutės neša džiaugsmą, o Rambyno laumės - saulę ir šilumą.


Jūsų sodas

Sukūrėt sodą savyje
Ir saulės paprašėte gražiai:
Apšviesk!
Ir šitiek metų sode
Jau žydi medžiai, noksta vaisiai.
Jie klausosi vienos tylios giesmės -
Širdies plakimo jūsų -
Ir bando jai pritarti.

Šypsosi dienos -
Žiūrėdamos į jūsų sodą.
Į brandų sodą jumyse
Priskrido paukščių -
milijonai!

Karts būna jie
Pilki ir godūs, ir saulę temdo
Ir nesiklauso jie tyliosios
Jūs giesmės -
Širdies plakimo -
Tik savo troškulį malšina šaltinyje
Jūsų širdies gerumo.
O kartais būna, kad diena nuliūsta -
Žvelgdama į jūsų sodą.
Ir tada šaukiat jūs amžiui:
O, Gyvenime, Kryželi mano!
Iš kur tavy rūstybės tiek!

Bet ir tada jūs po išlenktais
Sparnais abejingumo
Surandat kad ir mažytę šviesą,
Kuri, kad ir suklupus tyliai gieda.
Ak, pakeliat jūs ją ir renkat vėl
Žodžius, kur motinėlė mokė,
Ir nupinat iš jų šviesai baltą kelią
Ir vėl jūsų sode tame rami diena
Sau ilsis,
Telpa į kurią
Šeima, žmonės artimi, draugai tikri...
 

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.