Dovydas PANCEROVAS

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo daugelyje šalies miestų įsikūrė nepriklausomos menininkų dirbtuvės. Šilutėje taip pat atsirado tokios dirbtuvės, o jose iki šiol šeimininkauja skaudviliškis Albinas Eičas. Per savo gyvenimą menininkas piešė reklamas, kūrė scenografijas spektakliams, dirbo Kultūros namų dailininku, tačiau kūrybinės klajonės sustojo ten, kur ir prasidėjo - vaikystėje , kai lipdė iš molio. "Meno dirbtuvių" šeimininkas lipdo medalius, amblemas, bokalus, varpelius, o užsakymų gauna net iš Lietuvos karinio jūrų laivyno ir užjūrio valstybių.



Pirmasis prisilietimas prie molio - vaikystėje lipdyti tankai

Šilutės "Meno dirbtuvės" yra įsikūrusios H.Šojaus dvaro pastatų komplekse, už "Labdaros krautuvės". Ten užsukau ankstų penktadienio rytą, o menininkas A.Eičas jau darbavosi. "Nemėgstu tokių dalykų", - padėdamas į šalį darbo eskizą pasakė menininkas, kalbėdamas apie netrukus prasidėsiantį pokalbį. Kol pašnekovas tvarkė savo darbo stalą, apsidairiau - nedidelių, tačiau jaukių dirbtuvių sienos nusėtos amatininko sukurtais medaliais, varpeliais, karinių laivų ar miestelių amblemomis. Kairiajame dirbtuvių kampe pastatyta kartoninė dėžė, kurioje taip pat glaudžiasi moliniai dirbiniai. Ant menininko stalo gulėjo Estų karinio jūrų laivyno užsakytos amblemos eskizas.

"Menas mane traukė dar vaikystėje. Galbūt tai yra genuose, nes mano tėvas buvo muzikantas. Pamenu, kad ir vaikystėje lipdydavome. Dabar lipdau medalius, o tada - tankus. Su draugais išsilipdydavome tankų, kareivių, pamiškėje išsikasdavome apkasus ir žaisdavome. Savo tankus ir kareivius palikdavome lauke, todėl po stipraus lietaus bėgdavome pažiūrėti, ar moliniai žaislai neištižo”, - savo pirmuosius prisilietimus prie molio prisiminė pašnekovas. Tauragės rajone gimęs menininkas lankė Skaudvilės vidurinę mokyklą. "Lietuva buvo užimta rusų kariuomenės. Po karo valstybė buvo nualinta, visko trūko, tai apie jokius meno būrelius mokyklose net nesvajojome”, - laikmetį apibūdino pašnekovas. Tais sunkiais laikais moksleivis A.Eičas kūrė savarankiškai ir tvirtai žinojo, kad baigęs mokyklą rinksis meną…

1953 m. būsimasis Šilutės "Meno dirbtuvių" kūrėjas įstojo į Kauno Stepo Žuko dailės technologijų technikumą. “Tai būvo įdomūs laikai, - studentišką gyvenimą prisimena A.Eičas. - Buvo sunku pragyventi net dirbantiems žmonėms, o studentams - dar sunkiau. Todėl dirbti pradėjome dar būdami studentais. Pirmasis mano darbas buvo Lietuvos profsąjungų rūmuose - ten piešiau reklamas. Mokydamasis 4 kurse prisidėjau prie Pedagoginio muziejaus kūrimo”.

Dar būnant studentu, Šilutės "Meno dirbtuvių" šeimininkui teko padirbėti ir egzotiškoje šalyje… Kai menininkas mokėsi 3 kurse, jo tėvelį suėmė sovietiniai saugumo agentai ir ištrėmė į Kazakstaną. "Kaip tik tada man turėjo prasidėti praktika. Ilgai įkalbinėjau vieną dėstytoją, kad jis man leistų praktiką atlikti Kazakstane. Dėstytojai buvo geri, todėl man padėjo ir išvykau į Kazakstaną pas tėvą. Važiavome kartu su visa šeima", - apie skaudų gyvenimo vingį pasakojo pašnekovas.

Gavo apdovanojimus už scenografiją

Po dviejų metų A.Eičas jau ruošėsi baigiamiesiems egzaminams, tačiau šį išbandymą teko atidėti - menininkas buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę. Du metus praleidęs Raudonojoje armijoje studentas grįžo į Kauną, išlaikė egzaminus ir baigė poligrafijos studijas.

"Baigęs technikumą iš Kauno atvykau į Šilutę. Mane visuomet traukė vanduo, nes esu didelis žūklės mėgėjas, - linksmai pasakojo A.Eičas. - Čia turėjau draugų, todėl greitai įsitraukiau į šio krašto gyvenimą". Po keletos metų, praleistų Šilutėje, menininkas buvo pakviestas į Kultūros namus dirbti dailininku-metodininku. Tačiau didžioji sėkmė menininką aplankė vėliau, kai įsidarbino Šilutės liaudies teatre scenografistu. "Tai buvo įdomus darbas, gyvenau supamas teatralų, menininkų. Teatre aš piešiau eskizus dekoracijoms, rūpinausi scenos apšvietimu, kostiumų dizainu… Mano darbas buvo viskas, kas susiję su scenografija", - paaiškino "Meno dirbtuvių" šeimininkas. Geriausią nagingojo menininko darbą Liaudies teatre apibūdina laimėjimai - du pastatymai: "Dieviškoji komedija" ir "Atsigręžk rūstybėje".

Pasakodamas apie metus, praleistus Kultūros namuose, menininkas sakė, kad gyvenimas buvo labai įdomus. "Kasmet vieną mėnesį praleisdavome Vilniuje, kur vykdavo įvairūs seminarai. Vakarais būdavo spektakliai, o dienomis supažindindavo su naujausiomis technologijomis, kurios naudojamos teatre", - pavyzdį pateikė A.Eičas. Pašnekovas pastebėjo, kad dabartiniuose Kultūros namuose (Šilutės kultūros ir pramogų centre) nebėra tiek daug įvairios veiklos. "Tuo metu menininkas galėjo užsiimti kuo tik panorėjęs. Buvo visokiausios veiklos, virė gyvenimas. Pavyzdžiui, Kultūros namuose veikė choras, vaikų choras, orkestras, vokalinis moterų ansamblis, dirbo kolektyvas "Rezginėlė". Dabar gal bus sunkiai suprantama, bet tuo metu kolektyvai netgi varžėsi dėl scenos, nes visi norėjo repetuoti",- šypsodamasis pasakojo A.Eičas.

Visą Rambyno kalną molio dirbiniais puošdavo…

Sąjūdžiui vis drąsiau drebinant sovietinės diktatūros pamatus, Lietuvoje menininkų dirbtuvės išsilaisvino iš "raudonosios" propagandos globos. Tuo metu A.Eičas, palikęs bohemiškąją Kultūros namų dvasią, įsidarbino Šilutės "Meno dirbtuvėse". "Pamenu, tuometinis Kultūros skyriaus vedėjas užsuko pas mane ir paprašė, kad nulipdyčiau 12 medalių vienam renginiui. Buvau baigęs poligrafijos studijas, todėl susidūriau su įvairiomis taikomosios dailės rūšimis, bet rimčiau lipdęs nebuvau nuo vaikystės. Nulipdžiau medalius su zodiako ženklų serija. Mano darbą įvertino ir taip vėl prasidėjo darbas su moliu…", - dabartinės veiklos užuomazgas pristatė amatininkas.

Nuo to laiko molis tapo neatsiejama menininko kūrybos dalimi. "Gaudavau daug užsakymų. Reikėdavo lipdyti medalius, daryti stendus įvairioms komunistinėms šventėms. Dirbdavome daug. Pamenu, kiekvieną pavasarį drebėdavome, nes žinojome, kad laukia komjaunimo šventė. Reikėdavo papuošti visą Rambyno kalną. Man duodavo pagalbininkų, tačiau dirbdavome dienomis ir naktimis. Iš dirbtuvių išveždavo porą sunkvežimių dirbinių. Dabar už tokį darbą ir atlyginimas būtų atitinkamas, o tuo metu niekas papildomai nemokėjo. Aišku, tai šventei rengti būdavo mobilizuoti visi kultūros darbuotojai”, - pasakojo menininkas.

Nuo karinių laivų amblemų iki Helovyno šventės medalio

A.Eičas sakė, kad ir dabar darbo netrūksta, tačiau nebėra tokių krūvių. "Žmonės į dirbtuves ateina nuolat, bet didesni krūviai būna tik pavasarį. Tada būna mokinių išleistuvės, miestų ir miestelių šventės, prasideda renginiai", - šių dienų darbą apibūdino "Meno dirbtuvių" kūrėjas.

Paklaustas, ar turi įsimintiniausią ar mėgstamiausią darbą, amatininkas atsakė: "Kiekvienam darbui reikia energijos, dėmesio. Man visi darbai įdomūs, nes kiekvienam jų paaukota laiko. Kartais reikia ir literatūros paskaityti, pasidomėti. Pavyzdžiui, vienas gargždiškis panoro save medaliuose įamžinti. Kitoje medalio pusėje turėjo būti jo gimtinės vaizdas. Teko praversti daug knygų, kol suradau tą kaimelį. Galima sakyti taip - kuo sudėtingesnis darbas, tuo įdomiau". Šiomis dienomis menininkas ruošia Estijos karinio jūrų laivyno amblemos eskizą: "Amblemoje pavaizduoti 3 liūtai. Labai smulkios ir sudėtingos detalės. Pradžioje nesupratau tų liūtų formos, todėl teko pavartyti literatūrą. Pasirodo, ši amblema padaryta remiantis Estijos herbu, o iš jo galima suprasti, kaip liūtai išsidėstę".

Taip pat Šilutės menininkas bendradarbiauja ir su Lietuvos kariniu jūros laivynu. Kiekvienas laivas turi savo herbą, o jūroje sutikus laivą iš užsienio, apsikeičiama simbolika. Tokių laivų amblemų A.Eičo dirbtuvėse yra keliolika. Beje, laivų herbai yra padaromi iš įvairių miestų herbų, todėl patrulinio laivo “Pionierius” amblema yra padaryta iš Šilutės atvaizdo. Nagingojo menininko kūryba sudomino ir Švedijos karinį jūrų laivyną - "Meno dirbtuvėse" ant sienos kabo ir skandinavų užsakytos laivų amblemos.

Be laivų herbų čia galima rasti šimtus įdomių kūrinių, kurių kiekvienas turi savo istoriją. A.Eičas rodė vieną medalį sakydamas: "Va, pažiūrėkit, čia - "šiuolaikinių partizanų" medalis. Dažasvaidininkai rengė kažkokį turnyrą, todėl užsakė medalių atminimui". Dar vienas įdomus kūrinys - Helovyno šventės medalis su užrašu "Pragaro donaras". Šiemet Inkaklių mokyklą baigė 5 mokiniai, jiems buvo padovanoti A.Eičo kurti moliniai varpeliai, ant kurių išgraviruoti 5 pelėdžiukai. Taip pat amatininkas parodė medalį, kuris skirtas sporto rėmėjo Romo Bernoto 65 metų jubiliejui paminėti. Bet tai - tik labai nedidelė dalis iš A.Eičo kūrinių.

"Štai taip ir vyksta darbas - padarai, padarai, pailsini akis ir vėl sėdi daryti", - pokalbį baigė nagingasis Šilutės amatininkas A.Eičas. Palinkėjęs menininkui sėkmės aš išėjau užverdamas dirbtuvių duris, o A.Eičas vėl sėdo prie savo darbo stalo.

                        
         Patrulinio laivo "Skalva" mblema, kuri sukurta remiantis Šilutės herbu.

Keletas A.Eičo kūrinių: medaliai Helovyno šventės proga, medalis dažasvaidininkams, R.Bernoto 65 metų jubiliejaus proga medalis, gargždiškio užsakytas medalis, kuris įamžina jo gyvenimą.
                              Moliniai A.Eičo pagamint varpeliai.