Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 spalio 14d. Nr. 19 (67)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
  Ieškomas raitelis be galvos  
 
Neišsigąskite, mielieji skaitytojai, tai ne praėjusio savaitgalio kriminalinės suvestinės žinutė. Tiesiog pasidarė neramu, kur dingo visi mūsų (ir Jūsų) vaikystės ir paauglystės knygų herojai.

Kažkada vakarais mažyliai užmigdavo, pasiklausę meškiuko Rudnosiuko, Pepės ilgakojinės ar lietuviškų pasakų herojų nuotykių. Tik nereikia pradėti aikčioti dėl lietuviškų pasakų žiaurumo - pasakos tokios visame pasaulyje. Ir jų klausydami bent jau išmokome vertinti tikrąsias vertybes, o ir raganos bei kiti blogiukai visada gaudavo tai, ko nusipelnė. Paūgėję atostogaudavome kartu su knygos "Mes Varnų saloje" personažais, kovodavome drauge su Harka, grafu Montekristu ir trimis muškietininkais, spėliodavome, kaip pasibaigs princo ir elgetos istorija. Vieninteliai komiksai būdavo šie: "Paršiukas Čiukas" bei "Micius ir Pykštukas".

Dabar knygynuose tai vadinama klasika. Mažiesiems siūlomos "Raminančios pasakaitės prieš miegą", "Džounė B.Džouns ir jos didelis riebus liežuvis" ir kitos knygos. O vyresniesiems skirtų knygų pavadinimai labiau primena populiarių žurnalų puslapiuose gvildenamas "modernios" visuomenės problemas: "Tema: meilės šėlas", "Aš ryžtuosi, aš nesiryžtu", "Rytojus priklauso man". Žinoma, keičiasi laikai, keičiasi ir literatūros diegiamos vertybės.

Lygiai taip pat iš lentynų pamažu dingsta visi iki šiol žinomi nykštukai, naminukai ir troliai mumiai. Jų vietą keičia goblinai, hobitai ir kiti niekada mūsų butuose ir močiučių jaujose nematyti padarai. Bet gal ir gerai: emigracija vis dar didelė, tad nuvykę į kitą šalį žinosime bent jau vietinius pabaisiukus.

Vis dėlto turime būti teisingi: yra ir dabar gerų ir prasmingų lietuviškų ar iš užsienio kalbų verstų knygų vaikams ir paaugliams. Tokių, kurios įsimena visam gyvenimui ir vėliau yra skaitomos saviems vakučiams. Bet kokia yra didžioji dauguma? Kada paskutinį kartą vaiko rankose matėte knygą "Emilis iš Lionebergos" ar "Vinetu"?
 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.