Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 gruodžio9d. Nr. 23 (71)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Kas pasakė "Miau"?
 
Ar dažnai patiriate jausmą, kad kalbate, o jūsų nesupranta? Ir nesvarbu, kad kalbate ne apie egzistencijos problemas, o apie paprasčiausią buitį. Man susidarė įspūdis, kad net kalbant ta pačia kalba vis sunkiau susikalbėti su kitais žmonėmis. Tas pats žodis dėl nesuprantamų priežasčių daugeliui reiškia visiškai skirtingus dalykus.

Štai, neseniai parduotuvėje teko girdėti, kaip klientas tvirtino, kad užsisakė puokštę su uodega. Ką jūs įsivaizduotumėte? Man prieš akis iškilo puokštės su nukarusia gėle ar lapu vaizdas. Tačiau nieko panašaus - puokštė turėjo būti su stačia gladijole... Na, tokia uodega gali būti nebent pikto katino.

O vos tik pradedi gilintis į svetimos kalbos subtilybes, pasidaro dar sudėtingiau. Kaip, pavyzdžiui, anglų kalba kalbančiam žmogui paaiškinti, kam reikalingi lietuvių kalbos daiktavardžių linksniai ar veiksmažodžių asmenuotės? Toks galūnių kaitaliojimas gali visai susukti galvą.

Vertimai taip pat dažnai primena tankias žodžių ir prasmių džiungles. Ne vieno rusų kalbos žodžio niekada neišversime į lietuvių kalbą - žodis praras ir atspalvį, ir prasmę. Taip pat ir daugelio mūsų kalbos žodžių neišversime kitakalbiams. Pabandykite, pavyzdžiui, išversti žodį "katarsis" arba "nebeprisikiškiakopūsteliaudavome".

Bet ką kalbėti apie žmones, jei net gyvūnams iškyla tokių pačių problemų. Ypač jei gyvuliukai gimė ir užaugo skirtingose šalyse. Sakote, juokauju? Nieko panašaus. Mūsų gaideliai rytais gieda "kakariekū". O tie patys gaideliai Didžiojoje Britanijoje traukia "kudkudildū". Lietuviški paršeliai kriuksi "kriu, kriu". Toje pačioje Didžiojoje Britanijoje iš paršelių išgirsite tik "oik, oikv. Ne ką geriau ir šunims. Lietuvoje jie loja "au, au", Rusijoje - "gav, gav", o Didžiojoje Britanijoje - "vuf, vuf". Ir susikalbėk, kad nori. Gerai tik karvėms, ir katėms. Tiek "miau", tiek "mū" daugumoje kalbų suprantami vienodai.

Tad ką jau čia mums, žmonėms...

 
 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.