Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 sausio 14d. Nr. 1 (73)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
Svaigaus šokio kūrėja
 
Svetlana JAŠINSKIENĖ

Margas šokių vainikas puošia Pagėgius daugelį metų. Pagėgiuose, dėka stiprių savo srities žinovių, garbinančių šokio judesio kalbą, gyvuoja pelnytai populiarus choreografijos menas. Viena iš choreografijos žinovių - Gražina Paliokienė, save įprasminusi Pagėgiuose 23-ejais kūrybinės veiklos metais.

Gražina Paliokienė yra gimusi Kelmės rajone, Tytuvėnų seniūnijoje, Bulavėnų kaime. Gimtąją sodybą apkabinusi Dubysa, ištiestos čiobrelių kilimais jos pakrantės įkvėpė Gražiną savo gyvenimą susieti su kūryba, menu.

Tėvų kambario veidrodis - geriausia repeticijų salė

G.Paliokienė mokėsi Tytuvėnų vidurinėje mokykloje, kur buvo įvairiausių šokių būrelių. Deja, lankyti Gražinai jų neteko, mat gimtieji namai Bulavėnuose buvo šiek tiek toliau, todėl po pamokų tekdavo visokiausiais būdais pasiekti namus. O, kad tada būtų buvę oranžiniai autobusėliai... Ir būrelius lankyti būtų buvę galimybių...

Atstumai nebuvo baisūs, aistra šokiui - didesnė už bet kokius atstumus. Autobusėlių nebuvo, bet grotuvai, veidrodžiai buvo... Veidrodis tėvų kambaryje atstodavo Gražinai veidrodžiais dekoruotą choreografijos salę. "Tėvelis dažnai bardavosi, sakydavo, kad visas ausis jiems praūšiu su ta muzika", pasakojo Gražina.

Taip bešokant menkai publikai: tėvams bei jaunesniajai sesei Astai, atplasnojo sparnuota jaunystė. Gyvenimo kryžkelėje ilgai stovėti neteko. Baigusi Tytuvėnų vidurinę mokyklą Gražina išvyko į Telšių kultūros mokyklą, choreografijos kursą. 1982 metais, aišku, įstojo į šią mokyklą, juk tiek repetuota prieš veidrodį.

O gal geriau kirpėjos amatas?

Tėvų namuose šokdavusi tada, kada panorėjusi, o ne kad reikia, Gražina pabūgo ją užgriuvusio krūvio. Krūvio išties būta galingo. "Šokome, judėjome. Buvo galybė informacijos ir visa tai - nuo 9 valandos ryto iki 21 valandos vakaro", prisiminė Gražina.

Baigusi pirmąjį kursą Gražina sušaukė šeimos konsiliumą ir nutarė mokyklą su visa choreografija mesti. Atsiimti dokumentus į mokyklą atvyko mama. Pokalbis kultūros mokyklos direktoriaus Aleksandro Šidlausko kabinete buvo ilgas, mat teko direktoriui įrodinėti, kad dukra sutverta šokiui, reikia tik kantrybės ir ištvermės.

Tuo metu Gražina galvojo, kad dirbant kirpėjos darbą kantrybės ir ištvermės reikės mažiau, mat buvo numačiusi, suderinusi, net rekomendacijas beturinti į mokyklą Panevėžyje kirpėjos amato mokytis.

Bet juk ne vaikas jau buvo, valios reikia turėti. Sukaupusi kantrybę nutarė pasilikti ir tęsti pradėtus mokslus toliau.

Kaip ir pirmame kurse, taip ir toliau - velniškai nepatiko privalomos fortepijono paskaitos. Bet kantri mokytoja pasitaikė, įskaitų metu pritaikydavo dviejų rankų bei skirtingų žmonių grojimą. "Imdavo mano vieną ranką, kita - jos ir šiaip ne taip sugrodavome atsiskaitymams pateiktus kūrinius", - prisiminė Gražina. Pamanyk, nesigaudavo grojimas, bet šokyje tarsi plunksnelė... Palaima... Atgimimas.

Vieneri metai prekybininkės patirties

1984 metais baigė Telšių kultūros mokyklos choreografijos kursą. Gavusi paskyrimą pradėjo dirbti Šilutės rajono Švėkšnos zoniniuose kultūros namuose. Švėkšnoje ilgai būti nebuvo lemta. Meilės keliai susipynė su pagėgiškiu Edvinu Palioku ir teko Gražinai atitekėti kaip tam pavasariniam upeliūkščiui į Pagėgius, į vyro gimtinę.

Naujas kraštas, nauji veidai. Beje, Pagėgių kraštas pirmąjį įspūdį paliko labai gerą. Įspūdingi namai, gatvės, architektūra. Savimi pasitikintys žmonės... Gražina jauna, drąsos ne per daugiausia, kur gi ten siūlysis, aiškinsis, kad šokti moka ir be galo nori.

Veltui duonos ir tais laikais niekas nedalino. Teko įsidarbinti prekybiniame kioske pardavėja. Pardavėja G.Paliokienė dirbo neilgai, vos vienerius metus. Tuomet iš Pagėgių zoninių kultūros namų ištekėjo Gražinos kurso draugė Danutė Lauciutė. Šių kultūros namų direktorė Stasė Kulberkienė buvo veikli, energinga, nesusitaikė su mintimi, kad kultūros namuose jau ištisi metai nesisuka šokėjų poros. Nugirdo, kad šokėja stovi už prekystalio ir dirba ne tai, ką turėtų dirbti, padarė vizitą į prekybos kioską ir prišnekino Gražiną grįžti į sceną arti choreografijos dirvonų.

Šeimyninė ranga kultūros namuose

Ir pradėjo kelti kultūrą Paliokai Pagėgiuose šeimynine ranga. Edvinas muzikavo, Gražina šoko. Gimusi dukra Ernesta nejučia užaugo kultūros namuose, dažnai darbo kabinete ar repeticijų salėje prisnūsdama.

"Dabar visi ieško priežasčių, kodėl neliko masinių meno mėgėjų kolektyvų, renginių, tapatina tuometinę sėkmę su asmenybėmis. Neabejotinai Pagėgiai turėjo ryškių asmenybių kultūros srityje. Tai mano kolegos, šviesios atminties Stasė Kulberkienė-Jastromskaitė, Viktoras Jurgutis, Aldona Emkauskienė. Bet asmenybės - tai tik vienas iš veiksnių, įtakojančių kultūrą. Valdininkų požiūris į kultūros darbuotojus - nesuprastas ir neįvertintas darbo procesas. Menkas finansavimas. Daugeliui valdžios atstovų atrodo, kad rezultatas pokšteli tarsi fejerverko šūvis. O kur dar masinė renginių rutina, abejotinos kokybės televizijos laidos, serialai... Viso to prieš dešimtmetį buvo kur kas mažiau, todėl ir žmonės lankė saviveiklą, bendravo ir kultūros namai buvo pagrindinis susiėjimo taškas".

Universitetinės studijos atvėrė kelius į neišbandytus šokio žanrus

Ko jau ko, o numatyto rezultato Gražina siekti moka. Nuo 1990 metų jos vadovaujami kolektyvai dalyvavo visose vykusiose Dainų šventėse Vilniuje. Kolektyvų būta visokių: jaunuoliai, jaunučiai, merginos, senjorai, vyresnieji, pagyvenę. Visų amžiaus tarpsnių pagėgiškiai sukosi tautinių šokių pinamuose raštuose.

Laikmetis diktuoja viską ir, kad senatvė taip greitai neatsėlintų, tenka derintis prie laikmečio šaukinių.

Tautinių šokių lyg ir mažoka, žavi spalvingi šiuolaikinio šokio kostiumai, judesiai, galimybės su šiuolaikiniu šokiu integruotis į kito žanro renginius. Noras buvo didelis, bet pasitikėjimas savimi mažokas. Dukra Ernesta jau savarankiška, už poros metų baigs vidurinę mokyklą, kodėl pačiai netapus studente? Žinių bei patirties dar nė vienam žemėje nebuvo perdaug.

2004 metais kolegės Svetlanos Jašinskienės prikalbinta Gražina įstojo į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto choreografijos studijas. Ir atsivėrė erdvės į naujus neiššoktus šokio žanrus. Žinių gausybė rašant rašto bei kursinius darbus, žavinti šokio istorija, baleto plonybės, meksikietiškų šokių ritmai, aistringas argentinietiškas tango, vingrūs pramoginių šokių elementai.

2006 metais baigus studijas, Pagėgiuose laukė nearti kitų šokių žanrų dirvonai. Beje, baigiamąjį universiteto darbą G.Paliokienė rašė apie šokio istoriją bei choreografijos veikėjus Pagėgių krašte ir sulaukė aukšto įvertinimo iš šokio pasaulyje žinomų dėstytojų, nusipelniusių kultūros veikėjų. Baigiamajam studijų darbui rašyti nepakako, reikėjo sukurti bei choreografų kalba užrašyti su tautiniais motyvais šokį, pagal visas šokio meno taisykles: tiek figūrų, tiek paveikslų, tiek brėžinių. Gražinos Paliokienės sukurtas ir užrašytas šokis "Šėlionės" ir dabar yra įtrauktas į Pagėgių kultūros centro vyresnio amžiaus žmonių kolektyvo "Marguva", vadovaujamo G.Paliokienės, repertuarą.

Pasitikėjimas savimi ir savo galimybėmis sustiprėjo. Jau kelinti metai, kai Gražina darbo sezoną pradeda kartu su mokslo metais ir stebina savo noru kilti, atrasti, kurti.

Kultūros centro drabužinėje ji - šeimininkė, mat per vieną dieną reikia suspėti, pasiėmus didelius bumbulus-kutus, skubėti pas jaunąsias šokėjas, surinkus kutus, imti pripučiamus kamuolius ir tekinai lėkti pas mažylius, kurių kaip visuomet gausu. O čia, žiūrėk, ne už kalnų ir Dainų šventė, audinių pirkimas, kostiumų siuvimas, rūpesčiai dėl šokių kolektyvo dalyvių, kaip suderinti darbo grafikus su išvykų grafikais, ir dar daug daug kliūčių, kurias įveikus galima pasidžiaugi darbo rezultatais...

Vakarais gausus būrys moterų rikiuojasi į eiles ir šoka dabar „ant bangos“ esančius linijinius šokius, atlieka devynių prakaitų reikalaujančius aerobikos pratimus. Taip ir prabėga para šokio ritme. Gaila, kad joje tik 24 valandos.

Net ant smailiausios kalno viršūnės dar yra vietos, todėl Gražina nepaliauja siekusi aukštumų. Ateityje norėtų prabilti į žiūrovus renginių metu šokio spektakliais, etiudais bei mizanscenomis, kad tik pagėgiškiai noro šokti neprarastų.


                       Visur ir visada G.Paliokienė buvo šokio sūkuryje.


                Prieš koncertą kartu su kitomis Pagėgių kultūros namų šokėjomis.

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.