Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 vasario 24d. Nr. 4 (76)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
 
Su Rūta Paplauskiene atsisveikinant

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, vasario 15 dieną, po ilgos bei sunkios ligos iš mūsų gretų pasitraukė Rūta Piaulokaitė-Paplauskienė.

                            

Ji buvo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio sekretorė, įvairių renginių organizatorė, Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijietė.

Rūta gimė 1929 m. gruodžio 20 dieną Kopgalio tvirtovėje, Smiltynėje, kur gyveno kelios uosto darbuotojų šeimos. Čia gyveno pokario Klaipėdos miesto dienraščio žurnalisto Juliaus Norkevičiaus šeima, Šliažo šeima, Dūda, Veitai, Šneideriai, Tantė Liš. Vaikai lakstydavo po kopas ir mišką, kur dabar įsikūręs Jūrų muziejus.

Rūtos motina Ana Dreižytė deleguota 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo Kintų skyriaus komiteto, 1923-01-19 pasirašė Šilutės Deklaraciją dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo autonomijos teisėmis prie Lietuvos Respublikos. Atsikėlusi gyventi į Klaipėdą, nuomojosi parduotuvę Bomelsvytėje. Ištekėjo už Lietuvos pasienio policijos pareigūno Kosto Piauloko, dirbusio uosto valdyboje. Tėvas, atleistas iš policijos, vertėsi dailidės amatu, darė medinius altorius, pasistatė namą antroje Melnragėje. Vėliau tėvai išsiskyrė.

Rūta labai sielojosi dėl tėvo buvusio bendradarbio sūnaus Petro Kontauto, nušauto autonominės policijos žandarų per 1938 m. birželio 28 d. nacių sukeltas riaušes uoste. Vaikinas tą dieną jų parduotuvėje nusipirko saldainių, kuriuos mėtė į riaušininkus, išstumtus iš uosto prieigų.

Rūta prisimindavo, kad nuo vaikystės mėgo piešti. Senelis buvo garsus Veiviržėnų dievdirbys, tėvas – taip pat drožinėjo medžio skulptūras, darė gražius baldus. Motina buvo aistringa teatro mėgėja, vaikus vesdavosi į spektaklius, lydėdavo į kun. Viliaus Gaigalaičio sekmadieninę mokyklą.

1936–1939 metais ji baigė Klaipėdos pedagoginio instituto pavyzdinės mokyklos tris skyrius. 1939 m. naciams ištrėmus tėvą į Didžiąją Lietuvą, o motiną įkalinus už tai, kad propagavo lietuvybę ir neleido vaikų į vokišką mokyklą, Rūta su broliu Voldemaru, vyresniu vieneriais metais, konsulo dr. Martyno Anyso rūpesčiu pateko į Raudondvario vaikų prieglaudą. Motina, paleista po 10 mėnesių Lietuvos Respublikai su Vokietija apsikeitus kaliniais, gyveno su vaikais Kaune.

Rūta su motina grįžo į Klaipėdą 1945 metų balandį. Motina dirbo parduotuvės pardavėja, padėdavo kunigams Martynui Klumbiui ir Ansui Baltriui rengti susirinkimus. Rūta 15 metų dirbo sąskaitininke grūdų paruošų kontoroje ir mokėsi. 1950 m. baigė Klaipėdos suaugusiųjų gimnaziją, 1952-aisiais – Klaipėdos mokytojų institutą, 1983-aisiais neakivaizdžiai – Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Mokytojavo Klaipėdos 4-ojoje ir 10-ojoje vidurinėse mokyklose, mokė matematikos. Pati užaugino du sūnus Osvaldą chemiką ir Edmundą, prekybos ekonomistą, turi vaikaitę Eglę.

Budynės buvo surengtos Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčioje pagal Velionės valią, jos palaikai kremuoti.

Reiškiame užuojautą giminėms ir artimiesiems.

Vytautas Kaltenis
Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“
seimelio narys

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.