Su Rūta Paplauskiene atsisveikinant
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, vasario 15 dieną, po ilgos bei sunkios
ligos iš mūsų gretų pasitraukė Rūta Piaulokaitė-Paplauskienė.
Ji buvo lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva seimelio sekretorė, įvairių
renginių organizatorė, Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijietė.
Rūta gimė 1929 m. gruodžio 20 dieną Kopgalio tvirtovėje, Smiltynėje, kur
gyveno kelios uosto darbuotojų šeimos. Čia gyveno pokario Klaipėdos miesto
dienraščio žurnalisto Juliaus Norkevičiaus šeima, Šliažo šeima, Dūda, Veitai,
Šneideriai, Tantė Liš. Vaikai lakstydavo po kopas ir mišką, kur dabar
įsikūręs Jūrų muziejus.
Rūtos motina Ana Dreižytė deleguota 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo Kintų
skyriaus komiteto, 1923-01-19 pasirašė Šilutės Deklaraciją dėl Mažosios
Lietuvos prisijungimo autonomijos teisėmis prie Lietuvos Respublikos.
Atsikėlusi gyventi į Klaipėdą, nuomojosi parduotuvę Bomelsvytėje. Ištekėjo
už Lietuvos pasienio policijos pareigūno Kosto Piauloko, dirbusio uosto
valdyboje. Tėvas, atleistas iš policijos, vertėsi dailidės amatu, darė
medinius altorius, pasistatė namą antroje Melnragėje. Vėliau tėvai
išsiskyrė.
Rūta labai sielojosi dėl tėvo buvusio bendradarbio sūnaus Petro Kontauto,
nušauto autonominės policijos žandarų per 1938 m. birželio 28 d. nacių
sukeltas riaušes uoste. Vaikinas tą dieną jų parduotuvėje nusipirko
saldainių, kuriuos mėtė į riaušininkus, išstumtus iš uosto prieigų.
Rūta prisimindavo, kad nuo vaikystės mėgo piešti. Senelis buvo garsus
Veiviržėnų dievdirbys, tėvas taip pat drožinėjo medžio skulptūras, darė
gražius baldus. Motina buvo aistringa teatro mėgėja, vaikus vesdavosi į
spektaklius, lydėdavo į kun. Viliaus Gaigalaičio sekmadieninę mokyklą.
19361939 metais ji baigė Klaipėdos pedagoginio instituto pavyzdinės
mokyklos tris skyrius. 1939 m. naciams ištrėmus tėvą į Didžiąją Lietuvą, o
motiną įkalinus už tai, kad propagavo lietuvybę ir neleido vaikų į vokišką
mokyklą, Rūta su broliu Voldemaru, vyresniu vieneriais metais, konsulo dr.
Martyno Anyso rūpesčiu pateko į Raudondvario vaikų prieglaudą. Motina,
paleista po 10 mėnesių Lietuvos Respublikai su Vokietija apsikeitus
kaliniais, gyveno su vaikais Kaune.
Rūta su motina grįžo į Klaipėdą 1945 metų balandį. Motina dirbo parduotuvės
pardavėja, padėdavo kunigams Martynui Klumbiui ir Ansui Baltriui rengti
susirinkimus. Rūta 15 metų dirbo sąskaitininke grūdų paruošų kontoroje ir
mokėsi. 1950 m. baigė Klaipėdos suaugusiųjų gimnaziją, 1952-aisiais
Klaipėdos mokytojų institutą, 1983-aisiais neakivaizdžiai Vilniaus
valstybinį pedagoginį institutą. Mokytojavo Klaipėdos 4-ojoje ir 10-ojoje
vidurinėse mokyklose, mokė matematikos. Pati užaugino du sūnus Osvaldą
chemiką ir Edmundą, prekybos ekonomistą, turi vaikaitę Eglę.
Budynės buvo surengtos Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčioje pagal Velionės
valią, jos palaikai kremuoti.
Reiškiame užuojautą giminėms ir artimiesiems.
Vytautas Kaltenis
Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva
seimelio narys