Saulius SODONIS
Jau trejetą metų Vilkyčiuose kuria Darius Vilius su žmona Aida
Viliene. Ir kuria labai daug, tačiau vietos žmonės visą laiką besišypsančius
jaunus žmones žino kaip kalvius, vėliau Darius patikslino - meninius
kalvius. Tačiau kalvytė tėra vienas, tiesa, iš pagrindinių ir svarbiausių
būdų užsidirbti pragyvenimui. Tačiau apsilankęs pas juos namuose pamatai,
kad kūrybos labai daug. Ir pačios netikėčiausios.
Pradžia - kaktusai
Darius yra vietinis. Čia užaugo, baigė vietos pagrindinę mokyklą, čia
pradėjo kurti. O prasidėjo viskas nuo aistros kaktusams. Apie
penkioliktuosius metus nepaprastai susidomėjo kaktusais. Juos ne tik rinko,
bet ir bandė veisti. Kaktusų turėjo apie 300 įvairiausių rūšių. Net
specialus šiltnamis jiems auginti buvo pastatytas. Vėliau šis užsiėmimas
nuslopo, nes po dešimtos klasės įstojo į Klaipėdos E.Balsio menų gimnaziją.
Norint ten mokytis, reikėjo laikyti dailės stojamuosius egzaminus. Patirties
šioje srityje tebuvo tiek, kaip mokykloje buvo tokiu pat pavadinimu pamoka.
Prieš egzaminus kelias dienas pasimokęs piešimo, kitų dailės dalykų, per
stojamąjį piešimo egzaminą nuostabiai nupiešė savo darbą - gipsinę galvą.
Visi stebėjosi, nes ne visados taip pavykdavo net seniai besimokantiems šios
gimnazijos mokiniams. Piešimas dailės moksluose buvo kaip matematika
vidurinėje. Tačiau į šią pastabą Darius atsakė labai paprastai - jei
pajunti, ką ir kaip reikia daryti, tai yra labai paprasta. Dabar puikiai
įvaldytas piešimas labai praverčia kasdieniuose darbuose.
Kalvystė - beveik visai atsitiktinai
Darius E.Balsio gimnazijoje ir susitiko Aidą. Nuo to karto jie drauge. Baigę
vidurinius mokslus abu įstojo į Vilniaus Dailės akademijos Klaipėdos
Vizualiųjų menų katedrą. Čia
rengiami įvairių sričių dizaineriai. Taip atrodė ir bus, tačiau praktika pas
kalvį Liną Leščinską pastūmėjo šiuos menininkus į meninę kalvystę. Pradžioje
- viena praktika. Vėliau viskas tapo aišku - Darius ir Aida taps šios
srities kūrėjais.
Iš pradžių praktika buvo labai įdomi - reikėjo rengti projektus. Tai - labai
atsakingas darbas, nes nuo jo priklauso ir kalvio darbas, ir kliento norų
patenkinimas. Pradžioje piešiamas eskizas, vėliau gaminami natūralaus dydžio
maketai iš ne metalo. Viską reikia parengti labai kruopščiai, nes detalės
turi būti paskaičiuotos vos ne milimetro tikslumu. Neturi likti nė
menkiausio tarpelio. Be to, ir klientas turi likti patenkintas. Vėliau - jau
pats kalviškas darbas. Darius su Aida taip pas L.Leščinską darbavosi ir
baigę akademiją. Čia įsitraukė ne tik į kalvystės reikalus, bet tapo Kalvių
sąjungos kūrėjais. Reikėjo padėti dirbti ir organizacinius darbus. Taip gimė
ne tik minėta sąjunga, bet ir Dariaus sumaketuota knyga "Lietuvos kalviai
2008". Čia jis pasirodė kaip dizaineris.
Kalvėje "Dauskalys" gimsta ne tik kalviški darbai...
Taip vadinasi kalvė Vilkyčiuose, gerai visiems pažįstamo Alytaus gamybos
namelio kieme. Buvusiame ūkiniame pastate iš pradžių vienoje dalyje buvo
pradėta įrenginėti kalvė. Vėliau kitoje dalyje atsirado papildomos patalpos.
Reikėjo dažymui pastogės - atsirado ir ji. Pašaliečio akimis čia yra visko,
ko reikia šiuolaikinei kalvei. Tačiau Darius mano kitaip. Po kurio laiko čia
atsiras ir daugiau įrengimų, įrankių, vietos kitiems darbams.
Atvažiavus susipažinti, jis kaip tik kalėsi sau įrankius. Reikėjo replių,
kitokių dalykų. Pasirodo, kad kalviai sau įrankius gaminasi patys, o jei ir
perka ką, tai dažniausiai vėliau perdirba pagal save. Taip patogiau ir
paprasčiau. Sienos nukabinėtos įvairiais darbai, jų ruošiniais. Jis
pademonstravo, kaip dirba pneumatinis kūjis, kuriuo padaromi pagrindai, tik
vėliau jau imamas įprastas kūjis. Kitoje kalvės patalpoje buvo įvairiausių
darbų. Tai - Daliaus mokinių darbai. Kažkada su technologijos mokytoju
kalvelėje apsilankė būrelis moksleivių. Vėliau keli vaikinai čia ėmė
užsukinėti vis dažniau. Taip pamažu jie tapo mokiniais. Šių metų darbas -
nukaltas suoliukas. D.Vilius parodo ir paaiškina pačius darbo kalvėje
principus. Vėliau vaikinai viską daro patys. Jei neišeina - perdarinėja.
Taip Vilkyčiuose atsirado keli stogastulpiai. Nuo pradžių iki pabaigos jie
padaryti jo mokinių moksleivių. Ir niekas jų neaprašinėja, nenuverčia.
Įdomiausia - eksperimentai
Savaime suprantama, didžiąją dalį darbų yra užsakymai, nes iš jų Aida ir
Darius gyvena. Tačiau, nežiūrint to, lieka laiko ir įvairiems bandymams.
Jauniems menininkams labai įdomu, kaip dera metalas su kitomis medžiagomis,
kaip vienos medžiagos padeda išryškinti kitų savybes, ar jas paslėpti. Taip
eksperimentuodami jie sukūrė įvairių darbų ir praėjusių metų pavasarį
Klaipėdos galerijoje surengė savo parodą. Joje - bandymai, kaip gamta
atsispindi kalviškuose darbuose, kaip dera emalė ir metalas, keramikos
elementai, kalvės žaizdre apdegtas medis su įvairiais puošimo elementais.
Tai ir įdomu, ir gali praversti ateityje, ką nors darant. Visi darbai -
meninio bei dekoratyvinio derinimo, net jei tai - paprasčiausias suoliukas
ar vartai.
Paklausti, ar yra mėgiamiausių darbų, Darius ir Aida sakė, kad ko gero tie,
kurie yra paskutiniai. Labai dažnai, norint sukurti kažkokį darbą, reikia
gerai viską apgalvoti. Čia abu sutartinai sakė, kad labai svarbu meną
atskirti nuo technikos. Gimstantis darbo eskizas bei jo vizija turi būti
visiškai atsieta nuo to, kaip tai reikės atlikti. Tada viskas pasidaro labai
gerai. Vėliau gali tekti palaužyti galvą, kaip tai atlikti, tačiau tai - jau
kalvio technikos reikalas.
O paskutinis, labai įdomus ir mieliausias darbas - židinio, kuris primena
medį, kūrimas. Čia išties reikėjo spręsti nemažai techninių dalykų. Šiuo
darbu liko patenkintas ne tik kalvis Darius, bet ir užsakovas. Abu sakė, kad
įdomiausi yra tie darbai, kurie verčia ieškoti sprendimų, minties, kuriuose
slypi kūrybinė paslaptis ir kūrinio dvasia, kurią reikia surasti. Vienas
tokių buvo Švėkšnos herbo gamyba. Nors jis lyg ir paprastas, tačiau teko
paplušėti. Ir ne kalvėje, o namuose, rengiant projektą.
Paklausti, ar neliks juodu be pragyvenimo šaltinio, nes tai, ką jie kuria,
yra ne iš pigiųjų, Darius sakė, kad užsakymų turi iki pat vasaros. O
geriausia reklama - jų pačių darbai. Iš lūpų į lūpas einantis garsas apie
šiuos labai subtilius kalvius ir jų darbus jau eina labai toli.
Ir ne tik kalviai
Jau baigiantis pokalbiui, paprašius darbų straipsnio iliustracijoms,
paaiškėjo, kad šie kalviai eksperimentuoja ne tik metalo plastikoje.
Paprašyti parodyti savo darbų, atnešė keletą knygučių, kuriose tvarkingai
sumaketuoti jųdviejų darbai nuo pat E.Balsio gimnazijos laikų. Čia yra ir
pirmasis stojamojo egzamino Dariaus piešinys, vėlesni darbai. Atskirai -
Aidos darbai. Tačiau tarp jų pasirodo ir kelios eilių knygutės, išleistos
naminiu būdu, kurias ne tik pagamino, bet ir parašė Darius. Vėliau visai
netikėtai iš lentynos iškrito kompaktinė plokštelė. Joje - šiuolaikinis
Dariaus filmukas. Tai vis ieškojimų ir savęs atskleidimo būdai. Aida bando
atrasti metalo santykį su medžiu. Kažin, ar ilgėliau pabendravus su šia
kūrybinga šeimyna, nesužinotum kažko dar naujo bandant ar ieškant.
Baigiantis viešnagei paklausti, iš kur toks kūrybiškumas, sakė, kad visa tai
- iš E.Balsio menų gimnazijos, kur vyravo labai kūrybinga ir pagarbi žmonėms
atmosfera. Žinoma, ir bendraujant su kitais kalviais teko pajusti kūrybinę
atmosferą, o visų pirma - pas pirmąjį savo kalvystės mokytoją Liną
Leščinską.
|