Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas
Projektą remia:
2009 balandžio 7d. Nr. 7 (79)
|
|
|
| Leidinys pamario krašto kultūrai | |
|
2009 balandžio 7d. Nr. 7 (79) |
|
| Pradžia | Komentarai | Kultūros ženklai | Kūryba | Šilainė | Kontaktai |
|
|
||
|---|---|---|
| Kaimai pešėsi, o žiūrovai alpėjo nuo juoko | ||
|
Saulius SODONIS Šeštadienį trečią kartą Švėkšnoje įvyko kaimų peštynės. Šį kartą čia varžėsi Švėkšnos klojimo teatras su Usėnų teatro mylėtojais. Ši juoko šventė beveik sutapo su pasauline Melagių diena, todėl šios varžytuvės suteikė daug smagių akimirkų žiūrovams. O ypatingą atmosferą kūrė šios šventės vedantysis bei publikos numylėtinis iš Judrėnų kaimo - Vytautas Šiškauskas. Tai nepaprastai populiarus renginys miestelyje. Kaip susirinkusiems sakė jo sumanytoja ir rengėja Klojimo teatro vadovė Dalia Dirgėlienė, pirmosios žiūrovės įsiprašė valandai iki renginio ir kantriai laukė šio pasirodymo. Išties, norinčių pasižiūrėti susirinko visa salė ir tikrai nenusivylė, nes beveik tris valandos buvo šmaikštaus žodžio, muzikos ir kitokių linksmybių šventė. Kaip ir pačiose rimčiausiose renginiuose kaimų pasirodymus vertino autoritetinga žiuri: Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, jo kolega iš Usėnų Algirdas Rauktys, publikos numylėtinis V.Šiškauskas. O komisijai vadovavo Valerijonas Krutikovas - Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius. Kaip bevertintume ir besvarstytume apie šią juoko šventę, visi turėtų sutikti, kad visa ko "vinis" buvo dvi nuostabios, žavios ir nepaprastai šmaikščios tetulytės Basė ir Veronika. Tiesa, buvo ir trečioji, tačiau pastarajai teko statisto vaidmuo, nes visą laiką jos siluetas kantriai prabuvo scenos pakraštyje. Tačiau ir jis, baigiantis peštynėms, sukėlė nemažai problemų komisijos pirmininkui V.Krutikovui, kuris bobulyčių paprašytas gerokai pavargo su šiuo siluetu, tuo sukeldamas nemažai juoko. Šios dvi nuostabios vedančiosios atvyko iš Judrėnų. Jų pareiga šioje šventėje - vadovauti peštynėms, muzikantui, padėti komisijai. Jos tai darė taip nuoširdžiai ir šmaikščiai, kad dažnas labiau laukė, ką jos pasakys, o ne kaip pasirodys komandos. Iš jų lūpų žemaitiška tarme sklido tokie išminties ir liaudiško humoro perlai, kad salė tiesiog alpėjo nuo juoko. Į šitą žaidimą mielai įsitraukė Vytautas Šiškauskas, kuris ne tik puikiai dainavo visiems žinomas dainas, tačiau ir įsijungė į pasiūlytą vedančiųjų žaidimą. Ir viskas buvo taip betarpiška ir natūralu, nors beveik viskas vyko laisvai improvizuojant. Ypatingai smagu buvo tai, kad beveik buvo išvengta nešvankybių, kuo paprastai mėgsta mėgautis įvairūs saviveiklos kolektyvai. Tačiau, be jokios abejonės, visa ko centras buvo mėgėjiškų teatrų kolektyvai, kuriems teko bene sudėtingiausia dalia - varžytis tarpusavyje. Tai reikėjo daryti ir greitai, išmintingai ir, žinoma, šmaikščiai. Ir reikia pasidžiaugti, kad jiems tai pavyko labai neblogai. Artistams reikėjo parodyti savo namų darbus - prisistatymus. Usėniškiai atvyko apsirėdę šių dienų visuomenėje žinomų personažų apranga, o tuo tarpu švėkšniškiai kūrė rytų šalies šokių kolektyvo įvaizdį. Vėliau sekė įvairios rungtys: baigti kurti eilėraštį ("Jau saulelė atkopdama budino svietą..."), suvaidinti duotą vaizdelį, parengti reklamą, iš fragmento atspėti dainą, dalyvauti karaokės konkurse ir t.t. Iš viso buvo aštuonios rungtys, kuriose po permainingos kovos geriau pasirodė usėniškiai, nugalėję vietos teatralus 84-82. Kad draugiškai išsiskirtų jie vieną savo iškovotą tašką padovanojo šeimininkams. O viskas baigėsi bendra ir gerai visiems žinoma daina "Nebelinksmas mūsų kaimas". Šį nuostabų renginį rėmė UAB "Klaipėdos apdaila".
|
||
| Atgal... |
"Šilainės sodas" © 2009 m.
