Gimtajai kalbai
Su motinos
pienu
Kalba mums
įlieta.
Jos grožis,
švelnumas
Lopšinėj
aidėjo.
Jos turtai,
jos burtai,
Jos pasakų
lobiai
Tave
išaugino,
Tave
išliūliavo...
Tau šventę
ir džiaugsmą,
Tau lobį
brangiausią
Mama
dovanojo.
O kiek
nuostabiausių
Jausmų tau
paklojo...
Kokiais
labirintais
Tave
išvedžiojo...
Kalba - kad
kalbėtum.
Kalba - kad
svajotum.
Kalba kad
ją tyrą
Kitiems
dovanotum.
Pažadai
Vis
žadėjo...
Nupirkti
arkliukų,
Bet laikas
išdykęs nelaukė!
Kam
bereikia arkliuko
Jei vaikai
jau praaugę?
Žadėjo
išmokyti groti
Smuikorius
iš gimtojo kaimo...
Bet vėlgi!
Tas laikas išdykęs
Numirti
smuikoriui leido.
Žadėjo
žadėjo žadėjo...
O laikas
tiksėjo, nelaukė.
Pažadai
netesėti
Ir dabar
savo laiko vis laukia.
Volungė
Taip tylu
ir vėsu
Po audros,
po žaibų,
Tik kažko
taip ilgu
Ir širdy
neramu.
Volungė
tarp šakų,
Tarp rasotų
beržų
Vėl
čiulbės, vėl ulbės
Kolei žaros
išblės...
Širdim palytėti
Seniai taip
seniai...
O gal
vakar?
Kaip tų
laikų skaičiuot?
Nežinia...
Širdyje
visi žodžiai sudėti,
Visos
dienos atrodo šalia.
Kiek daug,
motule, tau duota.
Ir bemiegių
naktų gūduma,
Ir vaiko
pirmieji žingsneliai,
Ir
jaunystės sparnuota audra.
O... teks
išklausyti, tylėti
Ir į pirmą
raukšlelę žiūrėti,
Ir
žilstančių sruogą
Ne delnu,
širdimi palytėti...
Metų pasaka
Kai
tamsiais vakarais
Už langinių
Stūgavo
vėjas šiaurus,
Buvo taip
gera turėti
Tėviškėlėje
savo namus.
Auksinėm
purienom švytėjo
Visi
griovių pakraščiai,
Ant stogo
linksmai kleketavo
Sugrįžę,
sugrįžę gandrai.
Vasaros
lėkė taip greitai -
Darbai vai
darbeliai visi.
Avietėmis
skynimai skleidės
Ir krito
žvaigždelė šviesi.
Jau sodai
apsunkę nuo vaisių,
Ežerais
tyvuliuoja migla.
Savo keliu
vėl keliausiu,
Kol pasaka
metų gyva.
Viskas ateina pačiu laiku
(sonetas)
Bėga pro
šalį
Pavasariai,
vasaros,
Skamba
koncertai žiogų...
Ir žmogui,
plaštakei ir vabalui
Viskas
ateina pačiu laiku.
Skuba
jaunystė
Į savo
pavasarį.
Akys žeria
žvaigždes.
Viską
jaunystė tau dovanoja.
Atspėk, ką
rytojus atneš.
Gal almantį
juoką,
Gal dainą
saulėtą,
Gal žiedų
nuostabių dovanos?
Tik
nesustoki, tik ženki į priekį,
Tik
nepražiopsoki savos dalios.
Likimas
juokias,
Likimas
kvatojas,
Tu pati jį
savo rankoj laikai.
Tik
nepaleiski, stipriai laikyki -
Ir laimė,
ir meilė ateis...
Gimtadieniui
Vėl šėlsta
pavasario vėjai.
Greit
upokšniai ir upės atgis.
Dar putoja
gyvenimo taurė,
Dar
džiaugias ir juokias širdis
Dar daugybė
dienų išrikiuota,
Dar daug
atiduoti turi.
Išdalinti
šypsenas, juoką
Ir jausti,
kaip mylim visi.
Tiek
svajonių, vilčių tų sudėtų,
Tiek dienų
ir bemiegių naktų,
Meilės lig
dangaus pakylėta
Tavo pėdom
per žemę skubu.
Lai putoja
gyvenimo vynas,
Netuštėja
pilnatvės taurė -
Kaip
galingas pavasario vėjas,
Kaip
ištvinusios upės srovė... |