Vaidotas Bliūdžius su žmona Virginija augina sūnų Hubertą (sėdi) ir Bernardą, kurie pamažu taip pat ima domėtis tėvelių darbais.

2001 metais Jūrų muziejuje buvo atkuriamas Kuršių marių laivas kurėnas. Teisingiau, jį statė komanda, vadovaujama šio muziejaus Laivybos skyriaus vedėjo Romo Adomavičiaus. Į tai įsijungė ir vadybininku ten dirbęs V.Bliūdžius. Laivas buvo pastatytas ir teliko padaryti jo puošmeną - vėtrungę. Ją apsiėmė padaryti mūsų pasakojimo herojus. Tai ir buvo pirmoji vėtrungė, kurią padarė švėkšniškis. Nuo jos ir prasidėjo jų darymas. Šiandien tiksliai pasakyti nei Vaidotas, nei labai daug jam padedanti žmona Virginija pasakyti, kiek iš viso padarė vėtrungių, negalėjo. Tikrai ne šimtą ir, ko gero, ne du. Vien pagal projektą Nidoje, Kuršių marių krantinėje, ant karčių išrikiuotų vėtrungių yra per septyniasdešimt. Tiksliai nė nežino. Gal tik kai žiemos laikui jas nukabins ir parsiveš restauravimui suskaičiuos. O kur dar kitos, kurias pagamino kaip suvenyrus, kaip eksponatus...

Kuršiškų vėtrungių yra ir Australijoje, ir Maskvoje

Toliausiai iškeliavusi vėtrungė yra Australijoje. Ją specialiai meistrams užsakė kaip suvenyrą ir lauktuvių iš Tėvynės. Nemažai Virginijos ir Vaidoto pagamintų vėjarodžių iškeliavo į Maskvą. Prieš keletą metų ten buvo remontuojama Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinė mokykla. Joje mokosi Rusijos sostinėje dirbančių ir gyvenančių lietuvių vaikai. Ši mokykla yra tapusi savotišku lietuvišku kultūros židiniu. Todėl jos remontui ir įrengimui buvo skirta nemažai dėmesio ir lėšų, paverčiant ją lietuviška sala Maskvoje. Pagal įgyvendintą sumanymą jos sienos buvo dekoruotos natūralaus dydžio kuršvalčių vėtrungėmis. Taip jos šiandien ten yra tapusios lyg skiriamasis lietuviškos savasties simbolis.

Vėtrungė buvo skiriamasis žvejų kaimo ženklas

Paklausti, kaip atsiranda vėtrungių piešiniai, šiandieninių vėtrungių kūrėjai sakė, kad dažnai stengiasi atkurti jau kažkada buvusias. Jas ir jų grožį pastebėjo jau XX a. pradžioje, kai Nida pamažu ėmė tapti kurortu bei Vokietijos dailininkų pamėgta vieta. Jie stengėsi užfiksuoti aplinkos grožį. Jau tada buvo atkreiptas dėmesys į unikalų burvalčių vėtrungių savitumą ir grožį. Nemažai to meto dailininkų darbų yra išlikę, tik reikia susirasti. Tuo šiandien daugiausiai užsiima Vaidoto žmona Virginija.

Tai, kas pavaizduota jose - buvo laisva žvejų kūryba. Dažnai jas žvejai dailindavo tada, kai vėjas mariose nustodavo pūtęs ir reikėjo jo sulaukti - buriniai laivai kitokio "variklio" neturėjo. Kartais tai trukdavo ir po keletą parų. Norėdami kuo nors užsiimti, laivuose esantys žmonės drožinėdavo ir puošdavo vėtrunges. Paprastai vaizdavo gerai pažįstamus dalykus: pastatus, medžius, gyvulius bei viską, ką matė aplinkui. Taip dažnai laivų savininkai rungtyniavo: kieno vėtrungė, tuo metu karūna ar vėluku vadinama, gražesnė bus.

O "pradžią" tokioms vėtrungėms davė vyriausiasis Kuršių marių žvejybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas (Ernst Wilhelm Beerbohm) 1843 metais. Tada jis įsakė iškelti ant stiebo viršūnės kiekvienam marių kaimui jo paties sugalvotą ir paskirtą geometrinį ženklą: smėlio nerijai buvo skirta baltai juoda spalva, rytinei - raudonai balta, o pietinei - geltonai mėlyna. Šie ženklai tarnavo kaip savotiškas valties skiriamasis ženklas, kurį ir iš didelio atstumo žvejybos inspektorius galėjo matyti. Ilgainiui šie ženklai, papuošti jau minėta žvejų kūryba, buvo, o kartu ir tarnavo kaip vėjarodė. Todėl šiandien yra nesunku sukurti vėtrungę žinant, kas jose vaizduojama buvo. Virginija taip yra sukūrusi ir keletą nedidelių suvenyrinių Švėkšną nusakančių vėtrungių.

Restauratorius

Pamilęs medį ir darbą su juo V.Bliūdžius šiandien žinomas ir kaip senųjų pastatų restauratorius. Ne vieną ir ne du restauravo kartu su savo įmonės darbuotojais. Pasižiūrėjus į jau atliktus V.Bliūdžiaus darbus išties pradedi suprasti, kad yra restauracija. Dažniausiai atsargiai išardomi seno namo elementai, o po to pagal juos pagaminamos naujos dalys, kurios vėl atsargiai įmontuojamos į išimtųjų vietas. Labai įspūdingai atrodo namas be sienų su tvirtai paremtu ir lyg ore kabančiu stogu. Jis vėliau dažniausiai taip pat yra "perrenkamas".

Darbų sąrašas išties įspūdingas. Dažniausiai tai seni ir unikalūs statiniai Neringoje. Tačiau yra ir šiapus marių - pavyzdžiui, keli Minijos (Mingės) kaime. Labiausiai matomas jų - senasis šio kaimo mokyklos pastatas, kuriame šiandien įkurta kaimo turizmo sodyba. Šios savininkai labai didžiuojasi autentiškai atkurta mokykla, kurioje išlikusi senųjų laikų dvasia. Tą pastebi ne tik pirmą kartą apsilankę joje, bet ir buvę šio kaimo gyventojai, kurie atvyksta aplankyti mokyklos. Tai, žinoma, dabartinių jos savininkų nuopelnas, tačiau nepaprastai didelis ir restauratoriaus V.Bliūdžiaus indėlis.

Jo sugebėjimus gali iliustruoti ir tai, kad jis prieš keletą metų buvo pakviestas į Nidą iš naujo sutvarkyti Tomo Mano namelio stogo medines konstrukcijas. Neseniai buvo tvarkoma ir šio išskirtinio kultūros objekto aplinka. Čia nemažai padirbėjo ir jo žmona Virginija.

Prie restauracinių darbų būtų galima pridėti ir neseniai Jūrų muziejuje pastatytą pokarinį Kuršių marių laivą - dorę. Atsargiai išardyta ji buvo naujai pagaminta ir atkurta pagal senąsias jos dalis.

Tai ne visos V.Bliūdžiaus darbų kryptys. Būtų galima dar paminėti ir įvairių rastinių su skiedriniais stogais namų statymą, kurie renčiami laikantis senųjų laikų statybos tradicijų. Tokių namų pamažu atsiranda visoje Lietuvoje, nes švėkšniškio meistro darbai jau kalba patys už jį. O viskas prasidėjo nuo senosios Kuršių marių vėtrungės padarymo...

Vaidoto ir Virginijos darbai