Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2010 vasario 24d. Nr. 3 (99)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 

Mūsų šventės

 

 

Šiais metais sutapo, kad tą pačią dieną kartu šventėme Vasario 16-tą ir Užgavėnes, kada varėme „žiemą iš kiemo“. Prieš kelias dienas, vasario 14-tą, labiau jaunimas paminėjo, o kai kur iš šventė šv.Valentino – įsimylėjusiųjų dieną.

 

Šventė – tai dvasinė būsena. Tam tikra. Gal tik iš šono atrodo, tačiau kuo toliau, tuo rečiau ji jaučiama.

 

Labai greitai ir plačiai į mūsų gyvenimą įsiveržė Įsimylėjusiųjų diena. Apie ją sužinojome atgavę nepriklausomybę. Per keletą metų ji tapo labai populiari. Ir patys žmonės, ir rinka ją padarė komercinę, kada reikia įvairių atributų, ženklų. Be jų lyg ir sunku tą būseną sukurti. Vienas iš jų - visur klijuojamos širdutės. Šiais metais lyg ir kitaip buvo: šį kartą ši diena buvo viena iš išeiginių – sekmadienis. Bandė kai kurios mokyklos (didžiausios šventės entuziastės), kitokios organizacijos jos intencija penktadienį ją „atšvęsti“. Tačiau kažkaip netikra buvo. Gal todėl, kad nepavyko tai dienai nuotaikos sukurti, gal iš ties tai mums nebūdinga šventė. O gal todėl, kad nemokame švęsti... O gal todėl, kad tai labiau asmeninė šventė... O gal, kaip jos priešininkai sako – ne mūsų ji...  

 

Vasario 16-tą prieš atkuriant Nepriklausomybę, dar sovietiniais laikais, ne vienas sau širdyje jautė ypatingą būseną. O kai kurie tik su pačiais artimaisiais draugais pasidalinti šiuo jausmu galėjo. Tai buvo slapta šventinė nuotaika. Kai ši diena ir šventė tapo valstybinė šventė - reikalai pasikeitė. Ji kažkokia oficiali, beveik prievartinė tapo. Dažnai oficialios iškilmingos kalbos sakomos, privalomas meno saviveiklos koncertas. O nuotaikos nėra, nors visi rengėjai ir darytojai ir labai stengias. Kai kur iš viso nenorėdami laisvą dieną eiti iš namų ar dėl kitokių priežasčių, vasario 16-osios minėjimą „atšvenčia“ iš anksto. Ne vienoje vietoje ši labai reikšminga valstybei diena buvo paminėta (kalbos, koncertas) penktadienį, tai yra vasario 12 dieną.

 

O Šilutėje prieš du metus buvo surengta iš ties Vasario 16-osios šventė. Tą dieną vyko didžiulis jungtinis labai išmoningai ir originaliai surengtas koncertas. Jame pasirodė dauguma, jei ne visi, miesto meno kolektyvai. Tai iš ties buvo šventė. Ją sukūrė vienas kūrybingas ir jautrus žmogus. Ir visai ne tiesioginis tokių renginių darytojas ar rengėjas. Visi buvę tada salėje iš tie pajuto didžiulę ir ypatingą dvasinę būseną. Deja, ši pamoka praėjo veltui. Už poros metų Šilutėje oficialios, nors ir labai naudingos kalbos, oficialus kolektyvų pasirodymas, nors taip pat nuoširdus. Tačiau visa tai tikros šventinės būsenos nesukūrė.

 

Vasario 16-tą dieną buvo ir Užgavėnės. Kai kur jos pasisekė, kai kur šiaip sau. Ir vėl – tai būsena, kurią reikia mokėti kurti. Jos buvo smagios ten (ta šventinė nuotaika), kur patys žmonės jungėsi į užgavėnių  šurmulį ir aktyviai dalyvavo neilgame, bet judriame šventiniame veiksme.

 

Gyvenimas keičiasi. O taip pat ir daugelis dalykų su juo. Retai dabar kada pavyksta šventės. Gal tai ir dėsninga, nes nuotaika ne tik nuo tos dienos veiksmo ar įvykių priklauso...  

 

 
 

 

 
  Atgal...  

"Šilainės sodas"  ©  2010  m.