Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2010 kovo 24d. Nr. 5 (101)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 

ŠVĖKŠNOS LYRA
Poezijos antologija

 


Klemensas Stulga

Garsus Šilutės kraštas ne tik savo vandenimis, potvyniais, nepakartojama gamta. Dar labiau šį kraštą garsina jame gyvenantys žmonės.

Kas bent kartą važiavo keliu pro didžiausią Lietuvos kaimą – Švėkšną, net ir labai skubėdamas negalėjo nesustoti ir nepasigrožėti jos unikaliu parku, Genovaitės vila, garsiųjų grafų Pliaterių dvaru, Saulės gimnazija, didinga dvibokšte gotikine bažnyčia, senosiomis kapinėmis, kur amžino poilsio atgulė „Arklio ir meškos“ autorius Simonas Stanevičius.

Nenuostabu, kad šiame miestelyje gyvenantys ar gyvenę žmonės truputį kitokie negu  kitų Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojai. Čia, buvusiame Vokietijos ir tuometinės Rusijos imperijoje ne savo valia atsidūrusios Lietuvos pasienyje, kryžiavosi knygnešių keliai, ne vienas draudžiamas leidinys, ko gero, patekdavo ir į vietos gyventojų rankas. Formavosi unikalus ir ypatingas švėkšniškių charakteris. Gal todėl čia gyvenę ir gyvenantys žmonės tokie žemaitiškai ramūs ir santūrūs, tikri ne tik  tėvynės Lietuvos, bet ir savo krašto patriotai.  

Sunku Švėkšną įsivaizduoti be žinomo ir gerbiamo  mokytojo, esperantininko, kraštotyrininko Petro Čeliausko. Baigiantis 2009 metams, jo iniciatyva leidykloje „Naujasis lankas“ išleista Švėkšnoje gyvenančių ar kitokiais ryšiais su šiuo gražiu Žemaitijos miesteliu susijusių žmonių eilėraščių antologija „Švėkšnos lyra“.

Dvidešimt keturi autoriai – vieni iš jų gerai žinomi ne tik savo gimtajame krašte, kiti – pradedantys kūrėjai – savo mintis ir išgyvenimus pateikė minėtoje antologijoje. Skaitytojas, atsivertęs rinkinį, gali paskaityti trumpus kiekvieno poeto biografinius duomenis, sužinoti, kada ir kodėl jis ar ji pradėjo kurti, kokie ryšiai sieja su Švėkšna.

Iš karto pastebima, kad didžiajai daugumai autorių ši antologija nėra pirmasis leidinys, kuriame jie pateikė viešumon savo kūrinius. Ne vienas, kaip antai Bronė Butrimaitė – Rupainienė, Birutė Lengvinienė, Algis Rupainis, Birutė Gaigalienė, Algimantas Kiminius, šviesaus atminimo Eduardas Šmitas, Petras Čeliauskas ir kiti, savo eilėraščius jau yra išspausdinę atskirose knygose ar almanachuose. Ne vienas vyresnės kartos autorius savo jaunystėje buvo priverstas slapstytis, praėjo Sibiro kelius.

Rinkinys pradedamas buvusių švėkšniškių, vėliau priverstų emigruoti iš Lietuvos, eilėraščiais: Amerikoje gimusio, prieškario Švėkšnos gimnazijoje dėsčiusio lietuvių kalbą, pokario metais pasitraukusio į JAV poeto Adomo Petro Jaso nostalgiškomis eilėmis, lakoniškais ir glaustais čikagietės Stasės Vanagaitės – Petersonienės eilėraščiais, Tėvynės ilgesiu persunktais kunigo emigranto Petro Lapelio posmais.

Ne tik literatūros žinovai ar gerbėjai yra girdėję (o nemažai – ir skaitė eilėraščius ar humoreskas) Birutės Lengvinienės pavardę. Skaitai  ir jauti, tarsi pati poetė tave paima už rankos ir vedžioja po senąją Švėkšną. Nepyksta, jeigu ko nesupranti, paaiškina švelniu žemaitišku akcentu, neįkyri skaitytojui, nepamokslauja. O su kokia meile ir geranoriškumu ne visada švelniems (kartais net storžieviškiems, degtinę varantiems ar negražiai kalbantiems) kaimiečiams sukurtas eilėraštis „Mano kaime“! Panašiai savo tautiečius kadaise mylėjo mūsų literatūros klasikas Juozas Tumas – Vaižgantas.  

Labai šaunus, persmelktas humoru, būdingu šiam kraštui, žemaičių tarme parašytas eilėraštis „AŠ – IŠ ŠVIEKŠNAS“. (Nu ta kas, ka aš iš Šviekšnas!/ A če gieda kuoki?/Jee iš Šviekšnas, a kum griešnas?/Ta ko pryšaas šuoki? <...> Tikta dar pakiršink biškį-/Greet apsiraminsi!/Jee da luosi unt šviekšniškių:/Gausi – nabišimsi!             

Į švėkšniškių poetų antologiją įtraukti ne tik mūsų rajone žinomos poetės iš Rusnės Birutės Gaigalienės eilėraščiai, ji kurį laiką mokytojavo Švėkšnoje.

Dauguma autorių – žmonės, sukaupę be galo didelę, kai kada labai skaudžią, pažymėtą tremtimis ir netekimais, gyvenimo patirtį. Turintys, norintys ir mokantys daug ką pasakyti eiliuotu poetiniu žodžiu.        

Vietą antologijoje surado ir žodį tarė keletas jaunų su Švėkšnos miesteliu savo likimą susiejusių ar čia savo vaikystę ir mokslo metus praleidusių jaunosios kartos atstovų. Labai šiltai apie savo gimtinę, iš kurios buvo išvykusi, tačiau į ją vėl sugrįžo, prašneko Rasvita Kundrotaitė („Šneku apie Švėkšną“). Išspausdinti jauno verslininko ir Šiaulių universiteto dėstytojo Manto Gudo eilėraščiai. Įdomu, kad autorius, plėtęs akiratį Friburgo ir Ciuricho universitetuose, ieškodamas gyvenimo prasmės, atgaivos suranda mažo Žemaitijos miestelio – Švėkšnos – prisiminimuose. Beje, M.Gudo vadovaujama UAB „Metalistas LT “ padėjo išleisti „Švėkšnos lyrą“.

Paėmus knygą į rankas, pirmiausia pastebimi gražiais karpiniais papuošti viršeliai, prasmingos iliustracijos – karpiniai. Jų autorė – Švėkšnoje dirbanti mokytoja Martina Zimkienė - antologijoje debiutavo ir kaip eilėraščių kūrėja.        

Į rinkinį taip pat įtraukti be galo sudėtingo likimo, pokario pasipriešinimo  dalyvio ir perspektyvaus poeto Jono Nausėdos, žuvusio 1948 m. nuo ginkluoto okupanto rankos, eilėraščiai, sukurti 1938-1939 metais.

Vyresni šilutiškiai dar puikiai prisimena įdomius Prano Jurjono rajono spaudoje skelbtus straipsnius apie miškininkų gyvenimą. Skaitytojas „Švėkšnos lyroje“ ras keletą eilėraščių, kuriuose kalbama apie tragišką Lietuvos partizanų lemtį, kituose sarkastiškai pašiepiamas visuomenėje įsivyravęs gobšumas, negeros ydos.

Versdamas paskutinius puslapius, skaitytojas ras paties antologijos sudarytojo Petro Čeliausko „Giesmę Švėkšnai“, esperantininkų himną „Viltis“ - gerb. P.Čeliausko iš esperanto kalbos išverstą daktaro  L.L. Zamenhofo „Espero“. Daug įdomių patarimų, apibendrinimų ir paprasčiausios žmogiškos išminties šio visų kraštiečių gerbiamo kūrėjo kandžia ir satyriška kalba sukurtose „Užklydusiose mintyse “ (Rubajatuose) aptiks skaitytojas.   

Knygą sudarė Petras Čeliauskas
Iliustravo Martina Zimkienė
Išleido leidykla „Naujasis lankas“ 2009 metais
Tiražas 300 egzempliorių
Spausdino spaustuvė „Morkūnas ir Ko“ Kaune
Knygą padėjo išleisti UAB „Metalistas LT“

 
 

 

 
  Atgal...  

"Šilainės sodas"  ©  2010  m.