Rugsėjo 22 dieną Plikių bažnyčioje malda, o vėliau ir gražiais žodžiais buvo pagerbtas prieš dešimt metų Anapilin išėjusios ir šios gyvenvietės kapinėse Amžino poilsio atgulusios Evos Labutytės atminimas.
Greičiausiai tik draugai žinojo, kad poetė Vilma Grigonienė parašė ir išleido apysakų knygą „Aš norėjau sesutės“. Paslaptis labai paprasta – ji pasirašė mergautine Isavičiūtės pavarde. Bet visai ne todėl, kad norėjo likti nežinoma. Skaitykite daugiau »
Vilma ISEVIČIŪTĖ
Tik gerai įsisupusi sūpynėmis Emilija galėdavo pakilti taip aukštai, kad iš tolo per tvoros viršų pamatytų žaidžiančius savo draugus ir mažus jų šuniukus. Tačiau ta pakilimo akimirka būdavo tokia trumpa, kad ji net nespėdavo įžiūrėti, ką veikia vaikai, ir ar labai per naktį paaugo šuniukai. Netrukus Rokas pamatė Emiliją ir kyštelėjęs galvą virš tvoros šūktelėjo: Skaitykite daugiau »
Eugenijus Šuldiakovas
Virkytų kaimo pirmą oficialų paminėjimą galima laikyti 1540 metus. Kaip ir tuo laikmečiu dauguma Šilutės apskrities gyvenviečių buvo įtrauktos į prūsiškus dokumentus renkant mokesčius. Prūsai, kuršiai, o vėliau ir lietuvininkai, apsigyveno šiose vietose kur kas anksčiau nei tai liudija užrašai. Kai kurių iš jų pavadinimai kilę nuo tuo metu ten gyvenusių žmonių pavardžių. Būtent pavadinimas Virkytai atsirado tuo metu ten gyvenusio prūso Jono Virkyto (vok. Johann arba Jon Wirkyt). „Virkyti“ prūsiškai reiškia pyktis arba trukdyti. Paskutinė paminėta įrašuose šios giminės palikuonė buvo Buže Virkaitis (Busze Wirkatis), gim. 1728 m. Skaitykite daugiau »