Tęsiam pradėtus darbus

Atrodo, dar taip neseniai gyvenome šv. Kalėdų rūpesčiais ir džiaugsmais, o jau įpusėjo sausis. Tad po neilgo atoilsio vėl kimbame į savo prieš daugiau kaip dešimtmetį pradėtus darbus.

2014 metus pradedame kiek pasikeitę. Pirmasis ir ryškiausias požymis – sužydo mus žyminti ir simbolizuojanti vinjetė. Ir nors kol kas spalvos dar kiek ir nedrąsios, tačiau suteikia šiam projektui ne tik dailumo, bet ir šviesos. O tuo pačiu ir gaivumo – juk savo puslapiuose pasakojame apie sumanius ir kuriančius žmones, pristatome jų kūrybą. Todėl pradedame keisti savo išvaizdą.

Skaitykite daugiau »

Kasdienis darbas, tapęs istorija

2013 metams verčiantis į antrą pusę šilutiškis žurnalistas Stasys Mėlinauskas bendruomenei pateikė siurprizą – parengtą ir savo jėgomis išleistą knygą „Pėdos rasoje“. Nors knyga, kaip sakoma, kišeninio formato, tačiau vargiai ar ji ten tilps – ją sudaro per 600 puslapių. Joje kadaise vykusių įvykių aprašymai, kuriuos jis spausdino vietos žiniasklaidoje. Tuomet tai buvo kasdienybė. O sudėti į vieną knygą – bemaž itin savitas istorijos vadovėlis.      

Skaitykite daugiau »

Pastebėtas ir įvertintas kasdienis darbas

Visai baigiantis praeinantiems metams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos  Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vyr. bibliografei – metodininkei Virginijai Veiverienei įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija. Ją įteikė ministras Šarūnas Birutis įreikė premiją. Skaitykite daugiau »

„Niekas Neturi būti palaidotas kaip gyvulys“.

Laidotuvių teisinis reglamentavimas Prūsijoje XVI–XVIII a.

1682 m. vizituodamas Klaipėdos miesto vokiečių bažnyčią ir spręsdamas dėl laidotuvių tvarkos kilusias problemas, vizitatorius ataskaitoje pabrėžė, kad niekas negali būti tarsi gyvulys be varpų ir giesmių nuvilktas į kapines ir palaidotas. Tuo buvo išsakyta ne asmeninė vizitatoriaus nuomonė, bet veikiau primintas oficialus Prūsijos evangelikų bažnyčios požiūris į mirusįjį, jo deramą pagerbimą. Tai ir apskritai visa, kas susiję su laidotuvių apeigomis, pirmąkart bene plačiausiai buvo išdėstyta jau 1568 m. Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčios nuostatuose. Kad žmogaus mirtis, laidotuvės, laidojimo vieta, kaip ir kiti svarbiausi gyvenimo ciklo etapai – krikštas, santuoka, taip pat asmens privatus ir viešas gyvenimas, šiuo laikotarpiu buvo reglamentuoti teisiniais Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios potvarkiais, neturėtų kelti nuostabos. Skaitykite daugiau »