Racionaliai ir kruopščiai registruojant istorinius faktus, kartais išnyksta detalės pojūtis, tas genius loci pajutimas, kasdienybės elementai ir subtilios smulkmenos, kurios būdingos tik tam tikram regionui ar mikroregionui arba tik tam vieninteliam istoriniam epizodui, kuris daugiau jau nebepasikartos. Į praeitį nugrimzdo prieškario Klaipėdos krašto kultūrinis kraštovaizdis. Užžėlė idiliškas Wilhelmo kanalas, pamėgtas XX a. pradžios fotografų, jūra paglemžė raudonų plytų gelbėjimo stotį prie Šiaurinio molo Klaipėdoje, seniai nebeliko „Turgaus garlaivių“ linijos Nida – Preila – Pervalka – Klaipėda, kurią aptarnaudavo motorlaivis „Herta“ ar Kariaučiaus garlaivių, kurie Klaipėdą marių keliu sujungdavo su Rytų Prūsijos sostine, iš tvirtų raudonplyčių liepomis, klevais ir ąžuolais apsodintų lietuvninkų sodybų po sovietinio patyrimo liko tik varganos liekanos. Kaip galima atrasti raktą, galintį prakalbinti ir atgaivinti primirštus praeities vaizdus Klaipėdos krašte, kad istorija nebutų uždaryta į schematiškas ir beprasmes santrumpas? Skaitykite daugiau »