Ventėje kyla paminklas negrįžusiems iš marių ir vandenų

Važiuojantys pasigrožėti pavasario ženklais į Ventės ragą, ties vienu iš keliukų, vedančių į Ventės kaimą, regi krante išgenėtus medžius. Nuo šios vietos atsiveria puiki Kuršių marių panorama. Netrukus čia bus pastatytas paminklas.     

Skaitykite daugiau »

Šilutės muziejų siūloma pavadinti H. Šojaus vardu

Šilutės muziejaus vadovybė miesto bendruomenę pakvietė į diskusiją, kurios metu svarstyta, kaip vertėtų pavadinti šią kultūros įstaigą. Diskusijai pagrindu tapo tai, kad netrukus muziejus kelsis į baigiamas restauruoti dvaro patalpas. Šilutės dvarininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu) ir jo istorinis rinkinys tapo dabartinio muziejaus pagrindu.

Skaitykite daugiau »

Pažinti Šilutę galima ir pėsčiomis

Metų pradžioje dienos šviesą išvydo nedidelis leidinys, kuris pavadintas „Po Šilutę pėsčiomis“.

Skaitykite daugiau »

Knygelė, graudžiu pavadinimu

Dar nė savaitė nepraėjo, kai mus iš Klaipėdos leidyklos pasiekė nauja knygelė, pavadinta „Angelai negali gyventi žemėje“. O pabaigoje jos, kur yra visi privalomi knygos atributai, pavadinimas praplėstas ir be esamo ant viršelio užrašo pridėta „arba knyga apie Žmogų“. Šis leidinys – tai iš Vilkyškių apylinkių kilusios senosios šio krašto gyventojos, šviesios atminties Onos Blankienės beveik viso gyvenimo atsiminimai. O jie išties apie žmogų, kuris net sunkiausiose aplinkybėse išliko Žmogumi, kai buvo visos sąlygos tą prarasti…   

Skaitykite daugiau »

Vydūno kūrybinės ir kultūrinės veiklos bendražygė Marta Raišukytė

Martai Augustei Raišukytei (1874–1933) – Vydūno bendražygei ir talkininkei – šiemet sukanka 140. Ji gimė 1874 m. gruodžio 10 d. Mocviečiuose, Pakalnės apskrityje (dabar – Ostrovnoje, Kaliningrado sritis). Tėvai turėjo nemažą ūkį, bet rasdavo laiko ir savišvietai, skaitymui, tad ir Marta anksti išmoko skaityti. Pradžioje ji mokėsi namuose bei kaimo mokykloje, o vėliau – Tilžės vidurinėje mergaičių gimnazijoje. M. Raišukytė buvo susipažinusi su garsiausiais pasaulio grožinės literatūros kūriniais, domėjosi filosofija, menu, o ypač – lietuvių liaudies dainomis, tautodaile. Tėvui sunkiai susirgus ir pardavus ūkį, šeima 1892 m. rudenį išsikėlė į Tilžę. Tėvas netrukus (1893 m.) mirė. Netrukus susirgo ir motina, kuria Marta labai rūpinosi iki jos mirties 1916 m.
Skaitykite daugiau »

Ypatingas Tilžės akto dienos paminėjimas Pagėgių savivaldybėje

Dar 2012 metų rudenį į Pagėgių savivaldybės merą Virginijų Komskį kreipėsi  Vytautas Juodkazis ir Vacys Bagdonavičius dėl  Tilžės akto signatarų atminimo įamžinimo. Po  Pagėgių krašto garbės piliečių siūlymo ir diskusijų su savivaldybės vadovais, buvo nuspręsta Tilžės akto signatarų atminimą įamžinti pastatant kenotafus Bitėnų kapinėse.  

Skaitykite daugiau »

Kalba, pasakyta 2014 m. lapkričio 20 d. priimant valstybinę Jono Basanavičiaus premiją

Vaclovas Bagdonavičius

Gerbiamas Premjere, gerbiamas Ministre, gerbiami J. Basanavičiaus premijos laureatai, šios premijos skyrimo komiteto nariai,brangūs bičiuliai ir bendražygiai, mylimi šeimos nariai, visi šios gražios popietės dalyviai!

Skaitykite daugiau »

Šarlotė Kaizer į tėviškę grįžta savo kūryba

Penktadienio popietę Salos etnokultūros ir informacijos centre Rusnėje vyko kraštietės Šarlotės Kaizer (Charlotte Keyser) knygos „Tėviškės namų ir sodybų aidai“ sutiktuvės. Skaitykite daugiau »

Rašytinis paminklas Macikuose kalėjusiems

Jau buvo rašyta, kad žurnalistas Stasys Mėlinauskas parengė ir išleido beveik dviejų šimtų puslapių knygą „Macikai: sugrįžimas atminties takais“ apie vieną šiurpiausių ir baisiausių vietų Šilutės rajone – Macikus. Kol kas tai vienintelis išsamiai šią vietą aprašantis leidinys.  Skaitykite daugiau »

Lietuvininkių rūbų būta šviesių

2014 metais minėjome K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Įvykdyta daug gražių projektų. Šilutės muziejuje jau dvejus metus veikiančios lietuvininkų tarmės mokyklėlės dalyviai įskaitė ir į dienos šviesą išleido K. Donelaičio „Metų“ skaitymus lietuvininkų tarme. Muziejininkai dalyvavo bendrame Mažosios Lietuvos muziejų projekte „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti“. Ne be reikalo… Kiekvienas, pravėręs lietuvininko valstiečio ekspozicinės salės duris, gali išvysti pagal XVIII lietuvininkės kostiumo pavyzdį atkurtąją kopiją. Šis kostiumas ir uždavė daug klausimų. O kodėl gi, kodėl K. Donelaičio laikotarpio moterų apranga taip akivaizdžiai skyrėsi nuo tos, kuri dėvima XIX a. pab.–XX a. pradžioje.

Skaitykite daugiau »