Viktoras MILAŠAUSKAS
Taip jau buvo lemta, kad vaikystė prabėgo Plaškių kaime. Kaime, kurio praeitis mena dar baltiškųjų genčių formavimosi pradžią. Plaškiuose iki šių dienų išlikusi 1900 m. statyta bažnyčia, kuri, nors ir apgriuvusi, bet savo dvasia vis dar išdidžiai visiems atvykstantiems primena apie kažkada čia klestėjusį kaimą. Skaitykite daugiau »
Egidijus BACEVIČIUS
Pamario sakmė apie gyvačių išvarymą
Įdomus įspaudas apie tikrus ir menamus Muižės dvaro gamtinės apsupties ypatumus išlikęs rašytiniuose šaltiniuose. Apie Muižės dvaro sodą išlikusi sakmė „Gyvačių išvarytojas“ (der Schlangenbanner). Sakmė, byloja prierašas, pirmą kartą skelbta 1878 m. rinkinyje „Lietuvių sakmės“ (Littauische Sagen) Karaliaučiaus istorijos-kultūros žurnale Altpreussische Monatsschrift. Nežinomomis aplinkybėmis buvo užrašyta miesto literatūros ratelio nario A[august]. G[eorg]. Langkusch iš Kalnininkų (vok. k. Kalleningken), netoli Pagrūbių Šilutės apskrityje. Manoma, šiame bažnytkaimyje gyveno pateikėjo seneliai. Skaitykite daugiau »
Vilniuje vykusioje knygų mugėje siautė nenutylantis šurmulys. Tokiame fone Rašytojų sąjungos išleisto romano „Mano vardas Marytė“ pristatymas žadėjo dar vieną geros nuotaikos renginį. Tačiau romaną pristatančiųjų veidai, o ypač autoriaus Alvydo Šlepiko, išdavė, kad to nebus. Skaitykite daugiau »
Alvydas ŠLEPIKAS
Ištraukos
Ji sako: visa tai iškyla kaip iš miglos. Žmonės ir įvykiai apsupti vėjo nešamo sniego ar tyloje tvyrančio rūko. Viskas nutolę, tačiau nepamiršta. Vienos detalės ryškesnės, kitos jau prarastos tarsi blunkančioje nuotraukoje. Laikas ir užmarštis užnešė viską sniegu ir smėliu, krauju ir drumzlinu vandeniu.
Žmonės pasirodo tarytum iš rūko, iš speigo, iš ūkanotos žiemos, sujuoduoja, meta šešėlį ant karo sutremptos, kraujo prisigėrusios žemės ir išnyksta. Skaitykite daugiau »
Egidijus BACEVIČIUS
Besigilindami į pamario kraštotyros praeitį neišvengiamai susidursime su Rudolf‘o Naujok‘o veikla. Įvairios istorinės aplinkybės lėmė, kad rašytojo talentas geriau buvo žinomas šiandien smarkiai išretėjusiose klaipėdiečių-kraštiečių gretose Vokietijoje, nei Lietuvoje, o turiningas kraštotyrinis palikimas tik pastaraisiais metais pradėtas atskleisti. Mokytojo kraštotyrininko pasiekimai glaudžiai susiję su Rusnėje veikusia kurčnebylių įstaiga. Iš negausių prisiminimų, valstybinių žinių bei spaudos nuobirų pristatysiu įstaigos veiklą ir mokytojo R.Naujok‘o kūrybinio skleidimosi pradžios tarpsnį bei nevienadienius nuopelnus pamario krašto praeičiai pažinti. Skaitykite daugiau »
Regina MEŠKAUSKIENĖ
Šilutės kraštotyros draugija, rengdama ekspedicijas po senąsias šio krašto vietoves ir rinkdama medžiagą apie čia buvusius kaimus ir dvarus, susidūrė su pelkėse ar šalia jų įsikūrusių žmonių gyvenvietėmis. Taip teko daugiau sužinoti apie kadaise gyvavusius kaimus, smulkius dvarelius, čia gyvenusių ir dirbusių žmonių gyvenimus. Dauguma tokių buvusių gyvenviečių šiandien išnykę. Skaitykite daugiau »
Roza ŠIKŠNIENĖ
Šilutės priešgaisrinė tarnyba 2011 m. pabaigoje labai gražiai paminėjo gaisrinės pastato 100 metų sukaktį.
O 2012 m. sukanka šimtas metų nuo siaurojo geležinkelio atsiradimo ir stoties pastato pastatymo. Jis, galima sakyti, laimingai, nesudarkytais langais ir durimis, taip pat sulaukė tokio garbingo amžiaus. Mes visi, šilutiškiai, esame labai dėkingi gaisrininkams, gyventojams ir paveldosaugininkams už šių gražių pastatų išsaugojimą. Skaitykite daugiau »
Egidijus BACEVIČIUS
Šiandieną nedaugelis žino, kad Rusnės sala anksčiau garsėjusi kaip prekybos mediena kryžkelė Nemuno žemupyje. Neatsitiktinai pelningo verslo klestėjimo laiku 1865-1873 m. iškasta karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) vardo protaka per Miniją, sujungusi Krokų lanką su Klaipėdos medienos uostu Smeltėje, Šyškrantėje gyveno net kelios medienos pirklių kartos ir jų rūpesčiu buvo supiltas pavasarinių polaidžių niokojamos salos apsauginis pylimas, o 1914 m. pastatytas puošnus ir tvirtas Peters‘o tiltas – išskirtinis pasiekimas krašte. Skaitykite daugiau »
Darius BARASA
Šiais metais (2011 m.) sueina 100 metų, kai 1911 m. kelio atkarpoje tarp istorinių Žibų ir Šilokarčemos gyvenviečių buvo pastatytas pastatas bendruomenės valdybai ir savanoriškai priešgaisrinei tarnybai. Tenka apgailestauti, kad apie pastarosios organizacijos istoriją šiandien žinoma labai nedaug. Iki šiol daugiausia duomenų apie Šilutės gaisrinės praeitį buvo surinkęs kraštotyrinkas Petras Jakštas savo 1982 m. nepublikuotame mašinraštyje „Vadovas po Šilutės miestą“. Ši jubiliejinė sukaktis sudarė galimybę išsamiau pažvelgti į Šilutės priešgaisrinės tarnybos istoriją ir papildyti iki šiol turėtas 30 metų senumo enciklopedinio pobūdžio žinias. Skaitykite daugiau »
Po straipsnio „Pasienio susisiekimas“ („Šilokarčema“, 2011 lapkričio 9 d.), kuriame buvo pasakojama apie pasienio gyventojų migravimą per Karalienės Luizės tiltą į Tilžę ir atgal, vienas skaitytojas pasiteiravo, kodėl neparašyta, kada ir kas susprogdino šį tiltą. Tai paskatino ieškoti medžiagos apie tai ir ją pateikti skaitytojams. Skaitykite daugiau »