Regina MEŠKAUSKIENĖ
Šilutės kraštotyros draugija, rengdama ekspedicijas po senąsias šio krašto vietoves ir rinkdama medžiagą apie čia buvusius kaimus ir dvarus, susidūrė su pelkėse ar šalia jų įsikūrusių žmonių gyvenvietėmis. Taip teko daugiau sužinoti apie kadaise gyvavusius kaimus, smulkius dvarelius, čia gyvenusių ir dirbusių žmonių gyvenimus. Dauguma tokių buvusių gyvenviečių šiandien išnykę. Skaitykite daugiau »
Roza ŠIKŠNIENĖ
Šilutės priešgaisrinė tarnyba 2011 m. pabaigoje labai gražiai paminėjo gaisrinės pastato 100 metų sukaktį.
O 2012 m. sukanka šimtas metų nuo siaurojo geležinkelio atsiradimo ir stoties pastato pastatymo. Jis, galima sakyti, laimingai, nesudarkytais langais ir durimis, taip pat sulaukė tokio garbingo amžiaus. Mes visi, šilutiškiai, esame labai dėkingi gaisrininkams, gyventojams ir paveldosaugininkams už šių gražių pastatų išsaugojimą. Skaitykite daugiau »
Egidijus BACEVIČIUS
Šiandieną nedaugelis žino, kad Rusnės sala anksčiau garsėjusi kaip prekybos mediena kryžkelė Nemuno žemupyje. Neatsitiktinai pelningo verslo klestėjimo laiku 1865-1873 m. iškasta karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) vardo protaka per Miniją, sujungusi Krokų lanką su Klaipėdos medienos uostu Smeltėje, Šyškrantėje gyveno net kelios medienos pirklių kartos ir jų rūpesčiu buvo supiltas pavasarinių polaidžių niokojamos salos apsauginis pylimas, o 1914 m. pastatytas puošnus ir tvirtas Peters‘o tiltas – išskirtinis pasiekimas krašte. Skaitykite daugiau »
Darius BARASA
Šiais metais (2011 m.) sueina 100 metų, kai 1911 m. kelio atkarpoje tarp istorinių Žibų ir Šilokarčemos gyvenviečių buvo pastatytas pastatas bendruomenės valdybai ir savanoriškai priešgaisrinei tarnybai. Tenka apgailestauti, kad apie pastarosios organizacijos istoriją šiandien žinoma labai nedaug. Iki šiol daugiausia duomenų apie Šilutės gaisrinės praeitį buvo surinkęs kraštotyrinkas Petras Jakštas savo 1982 m. nepublikuotame mašinraštyje „Vadovas po Šilutės miestą“. Ši jubiliejinė sukaktis sudarė galimybę išsamiau pažvelgti į Šilutės priešgaisrinės tarnybos istoriją ir papildyti iki šiol turėtas 30 metų senumo enciklopedinio pobūdžio žinias. Skaitykite daugiau »
Po straipsnio „Pasienio susisiekimas“ („Šilokarčema“, 2011 lapkričio 9 d.), kuriame buvo pasakojama apie pasienio gyventojų migravimą per Karalienės Luizės tiltą į Tilžę ir atgal, vienas skaitytojas pasiteiravo, kodėl neparašyta, kada ir kas susprogdino šį tiltą. Tai paskatino ieškoti medžiagos apie tai ir ją pateikti skaitytojams. Skaitykite daugiau »
Edita Barauskienė
Po karo iš Rugulių į Vokietiją išvyko 29 šeimos. Pasiliko gyventi vos aštuoniolika, o vėliau nė tiek nebeliko. Išvykus pusei kaimo gyventojų Vabaluose dar liko dešimt šeimų, vėliau — vienas gyvenimas.
O buvo gražus pelkininkų kaimas. Žmonių trobos įsikūrusios šiek tiek atokiau nuo vieškelio, šalia kurio buvo iškastas griovys. Per jį permesta stora lenta. Keliukas, vedantis į sodybą, buvo apsodintas beržais. Vabalų kaime prieš karą gyveno 28 šeimos. Kiekviena šeima turėjo po šešis morgus žemės (0,25 ha), kurioje augino bulves, svogūnus ir kitas daržoves. Miestiečiai juos vadino cibuininkais.
„Šilainės sodas“ gavo įdomią rezoliuciją. Ji parengta ir liepos mėnesį 27 d. pasirašyta būrio švėkšniškių. Iš esamo teksto galima spręsti, kad tai galėjo įvykti 1941 metais.
„Tai, kad aš visa širdimi likau ištikimas savo klaipėdiškei tėvynei, nepaisant kur ir kiek ilgai gyvenau, svariai liudijo mano knygos ir dramos, ir ateity tam nereikia nei įrodinėjimų, nei priesaikos“.
H.Zudermanas
Skaitykite daugiau »
Gerda ZOCH
Mingės (Minijos) kaimas puikiai žinomas ne tik mūsų rajone, Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šiandien tai turizmo traukos centras, lietuviškoji Venecija, vieta, apipinta įvairiomis istorijomis, legendomis. Pastaruoju metu ši vietovė žiniasklaidoje minima itin dažnai kalbant apie gamtosaugos problemas, kiek ir kaip šiuolaikinis žmogus savo veikla gali įtakoti, gal net urbanizuoti unikalų Mingės landšaftą. Nors žmonių veikla ir pakeitė Mingės veidą, tačiau kaimas savo žavesio neprarado. Įdomu, kaip kaimo žmonės gyveno anuomet. Ar juos taip pat kamavo panašios problemos? O gal čia virė aktyvus kultūrinis, ekonominis gyvenimas? Pabandykime atsakyti į šiuos klausimus pagal vietinės gyventojos mingiškės Gerdos Zoch pasakojimą. Skaitykite daugiau »
XX a. pradžioje Klaipėdos krašte įvyko daug pasikeitimų. Istoriniai įvykiai - Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos, prancūzmetis, Klaipėdos krašto sukilimas – kardinaliai pakeitė šio krašto žmonių gyvenimą ir likimą. Skaitykite daugiau »