Pagėgių kapinės

Iš spausdinamo ir greitai išeisiančio papildyto bei atnaujinto kelionių žinyno „ŠIAURĖS SKALVA“

Vytenis Almonaitis,
Junona Almonaitienė

Pagegiai_Kap-koplycia-1964Pagėgių miesto kapinės įrengtos į pietvakarius nuo cen­tro, už ge­le­žin­ke­lio per­va­žos. Atidžiau jose pasidairius, tampa aišku, kad čia – senosios Pagėgių kapinės, po II pasaulinio karo neatpažįstamai pasikeitusios. Lietas geležinis kry­žius su už­ra­šu „Czion il­sis An­nu­sis Kai­ries“ (schemoje – AK), vie­ni­šas tarp daug naujesnių ant­ka­pinių paminklų, tą patvirtina geriausiai. Gal jau antrą šimtmetį čia skaičiuoja ir dar vienas kitas senųjų laikų liudininkas – betoninis kapo apvadas ar kalvio darbo tvorelė.

Skaitykite daugiau »

Klaipėdos kraštas tarpukario metais: vaizduotės žaismas. III d.

Vygantas Vareikis,
Klaipėdos universitetas

Kiaulės ir politika Skaitykite daugiau »

Šiaurės vakariniame Skalvos pakraštyje: Kavoliai, Stremeniai, Stubriai

Iš spaudai rengiamo papildyto ir atnaujinto kelionių žinyno „Šiaurės Skalva“

Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė

Skaitykite daugiau »

Klaipėdos kraštas tarpukario metais: vaizduotės žaismas. II d.

Vygantas Vareikis,
Klaipėdos universitetas

Abipus Nemuno: sociokultūriniai skirtumai Skaitykite daugiau »

Kucių ir Lazdėnų apylinkės: istorija ir paveldas

Iš spaudai rengiamo papildyto ir atnaujinto kelionių žinyno „Šiaurės Skalva“

Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė

Skaitykite daugiau »

Kraštas be savo žmonių

Pasakojimas parengtas pagal 2008 m. lapkričio 17 dieną Klaipėdos universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytprūsiuose: faktai ir istorinė atmintis“ skaitytą pranešimą.

Jis skirtas prisiminti 1918 metų lapkričio 30 dieną pasirašytam Tilžės aktui. Juo buvo paskelbta apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienijimosi, susiglaudimo pradžią.  

Skaitykite daugiau »

Klaipėdos kraštas tarpukario metais: vaizduotės žaismas. I d.

Racionaliai ir kruopščiai registruojant istorinius faktus, kartais išnyksta detalės pojūtis, tas genius loci pajutimas, kasdienybės elementai ir subtilios smulkmenos, kurios  būdingos tik tam tikram regionui ar mikroregionui arba tik tam vieninteliam istoriniam epizodui, kuris daugiau jau nebepasikartos. Į praeitį nugrimzdo prieškario Klaipėdos krašto kultūrinis kraštovaizdis. Užžėlė idiliškas Wilhelmo kanalas, pamėgtas XX a. pradžios fotografų, jūra paglemžė raudonų plytų gelbėjimo stotį prie Šiaurinio molo Klaipėdoje, seniai nebeliko „Turgaus garlaivių“ linijos Nida – Preila – Pervalka – Klaipėda, kurią aptarnaudavo motorlaivis „Herta“ ar Kariaučiaus garlaivių, kurie Klaipėdą marių keliu sujungdavo su Rytų Prūsijos sostine, iš tvirtų raudonplyčių liepomis, klevais ir ąžuolais apsodintų lietuvninkų sodybų po sovietinio patyrimo liko tik varganos liekanos. Kaip galima atrasti raktą, galintį prakalbinti ir atgaivinti primirštus praeities vaizdus Klaipėdos krašte, kad istorija nebutų uždaryta į schematiškas ir beprasmes santrumpas? Skaitykite daugiau »

Mocviečių tilžietė Marta Augusta Raišukytė, Vydūno bendradarbė

Respublikinė Vydūno draugija Bitėnų kapinaitėse šalia čia 1991 metais sugrįžusio ir Amžino poilsio atgulusio Vydūno, ketina pastatyti kenotafą Martai Raišukytei. Ši Mažosios Lietuvos kultūrininko, švietėjo bei filosofo amžininkė buvo jo darbų įkvepėja bei rėmėja.

Liūdna, kad šiandien 1933 metais mirusios M.Raišukytės palaidojimo vietos surasti negalima. Tad Vydūno draugija ir ėmėsi iniciatyvos, kad toks simbolinis kapas (kenotafas) atsirastų Bitėnų kapinaitėse.

Skaitykite daugiau »

Lietuviškieji pamario vėtrungių potėpiai. III d.

Baigiame skelbti  klaipėdiškio praeities tyrinėtojo kraštotyrininko Egidijaus Bacevičiaus apžvalginį straipsnį apie Kuršių marių puošmenas – senąsias kurėnų laivų vėtrunges.

Skaitykite daugiau »

Ilgas Jurgio Jankaus kelias iš Bitėnų iki Stalingrado. IV dalis

Baigiame skelbti Endriaus Jankaus prisiminimus apie brolį Jurgį. Šioje dalyje jis pasakoja apie tai, kaip po karo jis bandė ieškoti brolio ar bent jo pėdsakų.

Skaitykite daugiau »