Erdmutė iš Vabalų kaimo

Edita Barauskienė

Po karo iš Rugulių į Vokietiją išvyko 29 šeimos. Pasiliko gyventi vos aštuoniolika, o vėliau nė tiek nebeliko. Išvykus pusei kaimo gyventojų Vabaluose dar liko dešimt šeimų, vėliau — vienas gyvenimas.

O buvo gražus pelkininkų kaimas. Žmonių trobos įsikūrusios šiek tiek atokiau nuo vieškelio, šalia kurio buvo iškastas griovys. Per jį permesta stora lenta. Keliukas, vedantis į sodybą, buvo apsodintas beržais. Vabalų kaime prieš karą gyveno 28 šeimos. Kiekviena šeima turėjo po šešis morgus žemės (0,25 ha), kurioje augino bulves, svogūnus ir kitas daržoves. Miestiečiai juos vadino cibuininkais.

Skaitykite daugiau »

Švėkšniškių rezoliucija 1941 metais

„Šilainės sodas“ gavo įdomią rezoliuciją. Ji parengta ir liepos mėnesį 27 d. pasirašyta būrio švėkšniškių. Iš esamo teksto galima spręsti, kad tai galėjo įvykti 1941 metais.

Skaitykite daugiau »

Mūsų bičiulis H.Zudermanas

„Tai, kad aš visa širdimi likau ištikimas savo klaipėdiškei tėvynei, nepaisant kur ir kiek ilgai gyvenau, svariai liudijo mano knygos ir dramos, ir ateity tam nereikia nei įrodinėjimų, nei priesaikos“.
H.Zudermanas
Skaitykite daugiau »

Mingė – mano vaikystės kaimas

Gerda ZOCH

Mingės (Minijos) kaimas puikiai žinomas ne tik mūsų rajone, Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šiandien tai turizmo traukos centras, lietuviškoji Venecija, vieta, apipinta įvairiomis istorijomis, legendomis. Pastaruoju metu ši vietovė žiniasklaidoje minima itin dažnai kalbant apie gamtosaugos problemas, kiek ir kaip šiuolaikinis žmogus savo veikla gali įtakoti, gal net urbanizuoti unikalų Mingės landšaftą. Nors žmonių veikla ir pakeitė Mingės veidą, tačiau kaimas savo žavesio neprarado. Įdomu, kaip kaimo žmonės gyveno anuomet. Ar juos taip pat kamavo panašios problemos? O gal čia virė aktyvus kultūrinis, ekonominis gyvenimas? Pabandykime atsakyti į šiuos klausimus pagal vietinės gyventojos mingiškės Gerdos Zoch pasakojimą. Skaitykite daugiau »

Pasienio susisiekimas

XX a. pradžioje Klaipėdos krašte įvyko daug  pasikeitimų. Istoriniai įvykiai -  Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos, prancūzmetis, Klaipėdos krašto sukilimas – kardinaliai pakeitė šio krašto žmonių gyvenimą ir likimą. Skaitykite daugiau »

„Vadovas po Šilutės miestą“. XI d.

Petras JAKŠTAS

Prekybos centras, Partizanų g. 37

Prieškarinėje Šilutėje buvo nemaža didesnių ir mažesnių parduotuvių, kurias pirma vadino krautuvėmis. Jų būta dabartinėse Turgaus, Partizanų, M.Melnikaitės ir Vilniaus gatvėse. Retame name nebuvo parduotuvės. Skaitykite daugiau »

Savaitraščio „Svečias“ šimtmetis

Algirdas ŽEMAITAITIS

Šiemet sukanka šimtas metų, kai 1911 m. Žemaičių Naumiesčio parapijoje pradėtas leisti savaitraštis „Svečias“. Tai buvo ne tik pirmasis periodinis evangelikų liuteronų leidinys Didžiojoje Lietuvoje, bet ir pirmas po lietuviškos spaudos atgavimo 1904 m. periodinis leidinys Žemaitijoje.
Skaitykite daugiau »

„Vadovas po Šilutės miestą“. X d.

Petras JAKŠTAS

Gyvenamasis namas, Vytauto g. 27

Žalgirio ir Vytauto gatvių kampe tebestovi senas pailgas vienaaukštis namas. Kadaise jis priklausė garsaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano (Hermann Sudermann) tėvams. Jo tėvas Johanas Zudermanas (Johann Sudermann) buvo aludaris. Pirma jis nuomojo alaus daryklą Macikų dvare, o paskui nusipirko žemės sklypą su mediniu namuku ir pasistatydino nuosavą alaus daryklėlę. Skaitykite daugiau »

Švėkšnos laikrodis laiką rodo jau 97 metus

Saulius SODONIS

Šiandien laikrodis – visiems suprantamas ir neatsiejamas buities dalykas, pasakantis, kuri dabar valanda bei minutė. Tačiau taip būta ne visada. Ilgą laiką žmonėms buvo svarbios tik valandos. Jos būdavo sužinomos iš bažnyčios varpų, kurie kviesdavo į pamaldas. Ir tik kai kurių bažnyčių bokštuose dažniausiai jų mecenatai įrengdavo laikrodžius. Taip 1926 metais pastačius Šilutės M.Liuterio bažnyčią jos bokšte buvo įrengtas laikrodis. Skaitykite daugiau »

Įvairiausiais ir įdomiausiais eksponatais pasipildo muziejaus fondai

Roza ŠIKŠNIENĖ

Mūsų miestas seniai draugauja su Emmericho miestu Vokietijoje. 1991-1995 metais buvęs Emmericho miesto meras ponas Willi Herring, dėkodamas Šilutės r. merui V.Pozingiui už kvietimą į šventę perduoda šilutiškiams tokį sveikinimą: „Iš visos širdies linkiu Jūsų miestui Šilutei ir jo gyventojams laimingos ateities suvienytoje Europoje“. Skaitykite daugiau »