Martyno Mažvydo testamento liudytojai. II d.

Dainius ELERTAS,
Lietuvos jūrų muziejaus istorikas

Už Mažvydų testamento – donaciją prisiėmė atsakomybę liudytojai iš Tilžės („po šiuo raštu pasirašę Balceris Jerichau [Baltzer Jerichau], Joachimas Polė [Jochim Pole], Nikelis Drochneris [Nickel Drochner] ir Heinrichas Buchneris [Heinrich Buchner], patvirtiname ir duodame žinią kiekvienam, ypač tiems, kuriems reikalinga tai žinoti“). Jų tiesioginį dalyvavimą nurodo parašai, antspaudai ir kunigaikščio tvirtinimo raštas. Skaitykite daugiau »

Vydūnas: motina yra tarsi meilės ugnį namuose kurstanti vaidilutė

Motinos dienos proga parašyti ir motinystės temą vienaip ar kitaip paliečiantys Vydūno straipsniai išryškina moterų dvasingumo ir jų doros svarbą, nes jos lemia savo vaikų būtį, o kartu – tautos ateitį. Tad išreikšdamas didelę pagarbą ir pastebėdamas ryškesnį moters žmoniškumą, Vydūnas kartu pabrėžia ir itin didelę motinos atsakomybę.

Skaitykite daugiau »

Martyno Mažvydo testamento liudytojai. I d.

Atrodytų, kad po M. Mažvydo 450 mirties metų didesnė jo gyvenimo pusė kunigaujant evangelikų liuteronų bažnyčioje Ragainėje turėtų būti geriausiai pažinta. Deja, Prūsijos kasdienybės XVI a. istorijos kontekstai lietuvių tyrinėtojų dar tik atverinėjami. Net jau į mokslinę apyvartą įvesti pirminių šaltinių – bažnyčių vizitacijų, tvarkų, inventorių, mokesčių, genealogijų duomenys dar nesulaukė didesnio Lietuvos tyrėjų dėmesio. Paminėsime tik vieną faktą – lietuviškoje M. Mažvydo istoriografijoje iki šiol nesinaudota 1972 m. Horsto Kenkelio paskelbtų Göttingene valstybės archyve saugomų 1551 m., 1661 m., 1939 m. kadastrinių Tilžės miesto žemės planų tyrimu. Jame pateikiami duomenys leidžia prabilti apie M. Mažvydo nekilnojamą turtą Tilžėje ir jo testamento liudytojus.

Skaitykite daugiau »

Šešioliktoji Vydūno mintims skirta konferencija Klaipėdoje

Kovo 20 dieną Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto iniciatyva buvo surengtas šešioliktas Vydūno pavasaris – konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu”, skirtas jo 147 gimimo metinėms paminėti. Šių metų tema -   Šeimos sveikata.

Skaitykite daugiau »

Žvilgsnis į Šiaurės Karšuvą. III d.

Vytenis ALMONAITIS, Junona ALMONAITIENĖ

Pajūriškiai ir Antelkiai

Pajūriškiai, kaip ir sako vietovardis, prigludę prie dešiniojo Jūros kranto. Iš vakarų pusės senąjį sodžių spaudžia, kartais ir savąjį vardą verčia užmiršti, didelė Bikavėnų gyvenvietė. Nors tai pats parapijos vidurys, Pajūriškiai ir jų vakariniai kaimynai priklauso ne Šilalės (kaip Žvingiai), bet Šilutės rajonui. Šioje vietovėje gyvenama nuo senų senovės. 1967–1968 m. tirtame Pajūriškių (Bikavėnų) kapinyne rasti 272 kapai iš X–XII a. bei pavienių radinių iš VIII–IX a. Daugelyje vyrų kapų simboliškai įdėtos žirgų galvos, o du mirusieji palaidoti kartu su pačiais žirgais. Keturių turtingų moterų kapuose rastos puošnios ir anuomet „madingos“ kepuraitės iš suvertų žalvarinių grandelių. 2012 m. netoli kapinyno, šiaurinėje kaimo dalyje, pastebėta geležies amžiaus gyvenviečių pėdsakų.

Skaitykite daugiau »

Mažumas iš tautinio gyvenimo Mažojoj Lietuvoj

Vasario 15 d. pirmajai tautinei Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros draugijai „Birutė“ sukako 130 metų.

1910 metais Vydūnas parašė vaidinimą „Birutininkai“, kurį įvardino „dviveiksme komedija“. Šis veikalas buvo ne tik vaidintas, bet ir išėjo atskira, tokiu pat pavadinimu, knygele. Joje yra Vydūno pasakojimas apie šią draugiją. Su ja ir siūlome susipažinti.

Medžiaga paimta iš „Gyvosios etikos mokyklos“ Dianos ir Ginto svetainės leidėjų. Ačiū jiems už tai.   Skaitykite daugiau »

Žvilgsnis į Šiaurės Karšuvą. II d.

Vakarų Lietuvos istorijos bei paveldo tyrinėtojai, Martyno Jankaus premijos laureatai Vytenis ir Junona Almonaičiai išleido naują knygą „Šiaurės Karšuva: keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“. Be Šilalės rajone esančių gamtos ir kultūros paveldo objektų, autoriai tyrinėja ir naujajame leidinyje pristato ir rytiniame Šilutės rajono pakraštyje esančius kaimus ir vietoves. Tyrinėtojai teigia, kad ši teritorija XIII–XIV a. taip pat galėjo įeiti į istorinę Karšuvos žemę. Skaitykite daugiau »

Žvilgsnis į Šiaurės Karšuvą

Vakarų Lietuvos istorijos bei paveldo tyrinėtojai, Martyno Jankaus premijos laureatai Vytenis ir Junona Almonaičiai parašė ir šiuo metu leidžia naują knygą „Šiaurės Karšuva: keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“. Kaip sako pavadiniams, didžioji šio kelionių vadovo dalis skirta Šilalės rajone esančio gamtos ir kultūros paveldo pristatymui. Tačiau knygos autoriai teigia, kad rytinis dabartinio Šilutės rajono pakraštys XIII–XIV a. galėjo įeiti į istorinę Karšuvos žemę. Be to, Bikavėnų apylinkės kaimai iki šiol priklauso Žvingių parapijai. Todėl autoriai savo kelionių žinyne aprašė ir šešis Šilutės rajono kaimus. Spausdiname būsimos knygos „Šiaurės Karšuva“ ištrauką apie kelis iš jų.

Skaitykite daugiau »

Angelai negali gyventi Žemėje

Onos Blankienės gyvenimo prisiminimai

Tėviškėje

Medžių apsuptoje sodyboje nuo ryto iki vakaro nepavargdama po kiemą bėgiojo, kaip mes ją vadindavome, mūsų baba. Tai buvo mano mamos mama – Petronėlė Matarienė, gimusi 1886 m. Būdvyčių kaime, Tauragės valsčiuje. Baba buvo pripratusi prie sunkaus darbo. Žmonės ją žinojo visoje apylinkėje. Niekas negalėdavo išsiversti be mūsų babos pagalbos. Padėdavo visiems ir bėdoje, ir džiaugsme. Gydė įvairiausiomis vaistažolėmis. Pati jas rinkdavo, rišdavo į nedidelius ryšulėlius ir džiovindavo palėpėje. Skaitykite daugiau »

„Kas žib, tas trauk“

 „… Ant tos krosnies kampo stovi maža maža lempelė. Ta lempelė stovi čia amžinai, tai yra visada visada. Ji be stiklo ir visiškai prisukta. Ji nedaug tebešviečia, bet šviečia. Ir nors jinai aną lemputę jau matė visada, – tačiau tik dabar tepastebi, kad lemputės knato liepsnelė visiškai panaši į mamuko veidą ir galvą. Tiktai knato liepsnelė geltona ir ji aplinkui žydra, o mamuko veidas, tiesa, taip pat geltonas, bet jis aprištas balta skepeta… Ir pažiūrėjus į šią liepsnelę, tikrai ne baisu, o ramu…“ (Ieva Simonaitytė „… O buvo taip“).

Skaitykite daugiau »