Ar yra pagrindo keisti Šilutės vardą?

Saulius SODONIS

Jau beveik visa Lietuva girdėjo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymą Šilutę pervardyti Šilokarčema. Neseniai jis kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su prašymu pateikti išvadas apie Šilutės miestui grąžintiną istorinį vardą – Šilokarčema. Pastaroji šį prašymą persiuntė Šilutės r. savivaldybei. Šis pasiūlymas sukėlė nemažas diskusijas bei svarstymus. 

Istorinės realijos

Šilutės miestas nėra senas. Jo amžius, įvairiai skaičiuojant, tėra tik apie 100 metų. Tokiu jis tapo, kai į vieną administracinį vienetą buvo sujungti greta esantys Šilokarčemos, Žibų, Verdainės bei Cintjoniškių kaimai. Tai įvyko tik XX a. pradžioje. Naujam administraciniam vienetui paliko pavadinimas Heidekrug – Šilokarčema. Greičiausiai jis paliktas todėl, kad jau nuo XVIII a. pradžios įkurta Šilokarčemos apskrities valdyba, kuri buvo šiame kaime. Ir nors nuo pat kaimų sujungimo miestas buvo su bemaž visa savo infrastruktūra bei administraciniais vienetais, miesto teisių jis neturėjo iki Antrojo pasaulinio karo, kada jas suteikė hitlerinė valdžia.

Po Klaipėdos krašto sukilimo ir jo prijungimo prie Lietuvos 1923 metais miestui oficialiai suteiktas naujas lietuviškas vardas – Šilutė. Jis oficialiai buvo paskelbtas Klaipėdos krašto žiniose 1923 metų pabaigoje, kur buvo paskelbti visi šio krašto lietuviški ir vokiški vietovių pavadinimai. Ten ir buvo parašyta, kad lietuviškai miestas vadinamas Šilute. Šilutės muziejaus istorikas Darius Barasa sakė, kad jis Šilutės vardą, ko gero tose pačiose Klaipėdos krašto žiniose, radęs ir ankstesnių metų numeriuose. Tiksliai prisiminti jis negalėjo, tačiau greičiausia tai galėjo būti 1920 metų numeriuose. Istorikas dar pridūrė, kad tame 1923 metų administracinius vienetus vardijamame numeryje lietuviškai vadinama Šilutė, o vokiškai — Heidekrug.

Šiais metais minint miesto 500 metų jubiliejų taip pat neapsieita be įvairių diskusijų. Galiausiai po jų bei istorikų komentarų buvo sutarta, kad minimas pirmas paminėjimas vietovės, nuo kurios ir prasidėjo dabartinis Šilutės miestas. 1511 metų vasario mėnesį buvo suteikta privilegija Šile kurti karčemą. Vėliau ji išaugo į nemažą kaimą su vokišku pavadinimu Heidekrug, lietuviškai išvertus Šilokarčema. Kokia buvo to meto bei vėlesnių laikų tautinė šių vietų gyventojų sudėtis, kol kas nėra tiksliai istorikų įvardyta, tačiau, žinant bendrą tendenciją ir ilgų metų šių vietų politinę krašto priklausomybę Prūsijai, galima manyti, kad ši vieta dažniausiai buvo vadinama vokiškai – Heidekrug.

Ar miestui 500 metų?

Vienas iš šių metų jubiliejinių renginių — istorinė konferencija, skirta pažvelgti į Šilutės–Šilokarčemos–Heidekrug kraštą įvairiais istoriniais aspektais. Joje dalyvavo nemažai šio krašto istorijos žinovų iš Klaipėdos universiteto, Vilniaus bei dabartinės Kaliningrado srities. Ir niekas iš pranešėjų bei diskusijose pasisakiusiųjų nekėlė minties apie vardo pakeitimą, tikslinimą ar kita.

Tik Klaipėdos universiteto docentas, istorijos mokslų daktaras Vaclovas Vaivada savo pranešime iškėlė netikėtą mintį, kad mūsų miesto pradžios data gali būti ankstesnė – tai yra miestui daugiau metų, nei skaičiuota iki šiol. Anot pranešėjo, Kryžiuočių kronikose randami ne tik įrašai, bet ir atvaizdai žemėlapiuose, kuriuose minima labai panašiu vardu vietovė Verdainė. Ar tai ta pati vietovė, kuri vėliau įėjo į naujai kuriamą Šilutės miestą, reikėtų gerai patyrinėti. Tad yra nemaža tikimybė, kad mūsų miestas gali būti pasendintas bent porą amžių.

Nuomonės

Gaila, tačiau šios idėjos autoriui R.Žemaitaičiui prisiskambinti nepavyko. Todėl ir nesužinojome, kaip gimė mintis Šilutę pervardyti Šilokarčema. Tačiau ši mintis netruko pasklisti po visą Lietuvą.

Istorikas D.Barasa neskuba vertinti šio siūlymo. Anot pašnekovo, tokią mintį išgirdęs pamanė, kad tai „šposas“. Anot jo, Šilutės vardas yra labai gražus ir motyvuotas. Juo labiau kad jis sudarytas sutrumpinus minėtą žodį Šilokarčema. Kita vertus, vietovardžių gausa ir kaita (Heydekrug, Šilokarčema, Šilutė) išduoda sudėtingą politinę, tačiau tuo pačiu turtingą, daugiaetninę bei daugiakultūrinę gyvenvietės praeitį.

Panašiai mano ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vadovė, istorijos daktarė Silva Pocytė. Ji sakė, kad tokiam siūlymui apsvarstyti reikia laiko. Turi būti viskas apgalvota: visi „už“ ir „prieš“. Apskritai, tokia mintis yra įdomi ir intriguojanti, tačiau kol kas niekas dėl to nesikreipė. Anot istorikės, pirmiausia turėtų būti atlikti istoriniai vertinimai, o tik vėliau galimi politiniai sprendimai. Pašnekovės manymu, jei tokią mintį iškėlė ne istorikai, o politikas – tai gali turėti ir politinio atspalvio.

Profesorius Domas Kaunas, kurį pagrįstai galima vadinti mūsų krašto kultūros ambasadoriumi, buvo kategoriškesnis. Šiuos siūlymus pavadino vietoje nenustygstančio politiko tauškalais, kurie neturi jokio pagrindo ir logikos. „Į tai reikia žiūrėti iš kelių aspektų: tai neįžvalgu politiškai ir, antra vertus, bet kokie pakeitimai gyventojų atžvilgiu yra didžiulė skriauda. Tai ir materialūs nuostoliai, sumaištis ekonominiuose bei tarptautiniuose ryšiuose. Tokių atvejų niekas nežino. Politinių lūžių metu, kai atsikuria valstybės ar šalinami nepriimtini, ar politiškai užangažuoti vardai, — tai vienas dalykas. O pagaliau, Šilokarčemos pavadinimu tik kaimas buvęs, o ne miestas. Tai kas čia – kaimo vardu pavadinti visą miestą? Šiuo atveju net nėra kuo remtis. Visa tai tik noras šiaip sukelti kažkokį atgarsį“, – telefonu sakė profesorius D.Kaunas.

Šiuo klausimu pasisakyti turėtų Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai. Ir spręsti, ką ir kaip daryti ar, priešingai, nedaryti. Šilutės r. savivaldybės tarybos sekretorius Jonas Jaunius sakė, kad Tarybos nariams šis iš Vilniaus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos persiųstas dokumentas bus pateiktas kaip informacija, kurią pastarieji ir vertins.