Dėl ketinimų Klaipėdoje statyti paminklą Vydūnui

Kovo 29 dieną Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos krašto skyriaus aktyvo narys Arūnas Trukanas, internetu išplatino kreipimąsi su vaizdo įrašu, kuriame siūlo Klaipėdos miesto centre, Atgimimo aikštėje, aikštėje šalia viešbučio, pastatyti paminklą Vydūnui. Šis siūlymas sukėlė nemažų vertinimų ir diskusijų. Po jų tuo viskas lyg ir pasibaigė.

Vėl sugrįžti prie šios minties paskatino nesenas buvusios ilgametės Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkės Rūtos Mačiūnienės telefono skambutis. Ji norėjo išgirsti mano nuomonę apie šią MLRT iniciatyvą, nes šiuo vardu pasivadinusi piliečių grupė, nežiūrint bendro skepticizmo, ir toliau aktyviai ieško palaikymo savo idėjai. Pati R.Mačiūnienė nepritaria tokiai minčiai. Dauguma Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narių taip pat nepalaiko šio siūlymo.

Siūlome susipažinti su nuomone, kurią internetu pateikiau balandžio 7 dieną, atsiliepdamas į minėtą kreipimąsi.
Saulius SODONIS,
Vydūno muziejaus Kintuose įkūrėjas

Gerbiamieji,
pati mintis statyti paminklą Vydūnui nėra nauja. Apie tai su pertrūkiais svarstomas nuo pat 1988  jubiliejinių 120-ųjų jo gimimo metinių. Tačiau visados kildavo klausimas – o kur jį statyti. Daugelis sutinka, kad tam būtų skirta sakralinė ir reikšminga vieta. Be to, ji turėtų būti susijusi su jo gyvenimu ir veika. Labiausiai, žinoma, tam tiktų Tižė. Tik jau daugiau kaip 50 metų tokio miesto nebėra. O tai, kas yra dabar toje vietoje nei iš tolo nei dvasia, nei išvaizda ar gyvenimo būdu neprimena lietuvininkams ir visai Lietuvai svarbaus miesto. O svajoti, kad kada nors jis vėl toks bus – nėra prasmės.

Kita vieta – Šilutė. Vydūnas su ja nemažai sietinas: gimė netoliese esančiuose Jonaičiuose (Mažiuose), pirmasis darbas Kintuose. Pagaliau, kai hitlerininkai ėmė smarkiai kelti galvas ir ėmė Vydūną terorizuoti bei ieškoti priekabių, jis rengėsi važiuoti gyventi iš Tilžės į Šilutę. Čia ir butas jam buvo surastas. Ir tik atsitiktinumas tam sutrukdė. Todėl šilutiškiai jau ir keletą paminklo variantų prieš dešimtmetį buvo parengę… Tačiau niekas iš to neišėjo. Be to, Šilutės mieste nėra dėkingų vietų, kur būtų galima tokį paminklą pastatyti.

Jei žiūrėsime į Klaipėdą, kaip į viso šio buvusio krašto praeitį jungiamąją vietą – tai gal vertėtų ne kiekvienam XIX -XX a. kultūros ir politikos veikėjui po paminklą statyti, o kažką bendro sukurti, tuo parodant vienybę, bendrumą ar panašiai. Tai gal galėtų būti savotiškas monumentas, kuriame po dalelę būtų skirta prie šio krašto kultūros kėlimo ar išsaugojimo prisidėjusiems. Tačiau tai turėtų būti labai subtiliai sukurta, nes Klaipėdoje panašia intencija vienas kiek kontraversiškas paminklas jau pastatytas jau yra, kaip tik priešingoje minimos aikštės pusėje ant upės kranto…

Kalbant apie tuos, kuriems kilo mintis Vydūnui paminklą statyti dabar siūlomoje vietoje, belieka tik manyti, kad jie visiškai nežino, kas buvo Vydūnas, arba tiesiog siekia save įsiamžinti. Nors ir labai gražiai dabar vadinama aikštė visiškai ir absoliučiai neatitinka Vydūno dvasios. O svetimas stabas toje vietoje jau buvo. Todėl tikrai nereikia išniekinti Vydūno atminimo, padarant jį nauju…

Jei jau vis tik būtų nutarta statyti paminklą Vydūnui, tai labiau pritarčiau profesoriaus Ramūno Povilansko minčiai dėl dabartinėje J.Janonio gatvėje esančio skverelio. Tai labiau kamerinė vieta. Ir ten labai tiktų greičiau ne paminklas, o kažkoks, kaip dabar sakoma, paminklinis ženklas. Antra vertus, vieta gal ir nebloga, tačiau ji visą laiką apstatyta automobiliais. Tad ramybės ir vaizdumo ten ne kažin kiek. O Vydūnui reikėtų rimties ir susikaupimo.

Tačiau dar taip pat pasvarstykime ir tokią mintį – ar iš vis reikalingas paminklas Vydūnui?