Istorikai užsiminė, kad miesto pradžios data gali būti ir kita

Šilutės 500 metų jubiliejus penktadienį prasidėjo tarptautine istorine konferencija „Šilutė ir jos 500 metų istorija“. Joje pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto istorikai, svečiai iš Vilniaus, Vokietijos, gretimos Kaliningrado srities. Visų pranešimai vienaip ar kitaip lietė pagrindinį klausimą – Šilutės praeitį ir jos vystymąsi.

Saulius SODONIS

Kaip ir dera tokiais atvejais, konferencijos dalyvius pasveikino Šilutės rajono meras ir palinkėjo sėkmingo darbo. O tuo pačiu, lyg ir juokais, paprašė istorikų nekeisti Šilutės pirmojo paminėjimo datos. Tačiau vėliau, klausant istorikų pranešimų, tokio užtikrintumo neliko, nors nė vienas iš kalbėjusių istorikų nepasakė ko nors netikėto. Kalbėdamas apie priešistorinius mūsų krašto laikus profesorius, habilituotas daktaras Algirdas Girininkas nupasakojo labai įdomų ir beveik nežinomą laikotarpį, kai Nemunas tekėjo ne į Kuršių marias, o, susiekęs su Priegliumi, – į Aistmares. Tuomet pamaryje tyvuliavusi Joldijos jūra. Istorikas trumpai, bet vaizdžiai papasakojo, kaip ji per ilgus amžius atsitraukė ir čia susiformavo teritorija, žinoma kaip Lamatos žemė. O joje kūrėsi į šiuos kraštus atklydusios gentys.

Istorijos mokslų daktaras Vacys Vaivada savo pranešime „Apgyvendinimo tendencijos Nemuno žemupyje XV-XVI a. pradžioje“ pasiūlė į Šilutės miesto atsiradimą 1511 metais pažiūrėti iki šiol mažai aptartu aspektu. Jo nuomone, reikėtų labiau pasigilinti, kodėl kaip tik šioje vietoje buvus suteikta privilegija karčemai kurtis. Anot istoriko, iš vieta jau buvo žinoma iš kryžiuočių kelių į tuometinės Lietuvos gilumą aprašymų. O tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad žymiai senesnė gyvenama vieta gali būti tuomet greta buvusi Verdainė. Todėl V.Vaivada iškėlė hipotezę, kad reikia naujai peržiūrėti šio krašto praeitį ir paanalizuoti, kas ir kada atsirado pirmiau. O tai ir gali šiek tiek pakoreguoti miesto gimtadienio datą.

Profesorius Rimantas Baublys iš Klaipėdos universiteto aptarė kalbinius dalykus – jis analizavo vietovardžių ir hidronimų vartojimą žvejų dainose. Jo kolegė istorijos mokslų daktarė Lina Petrošienė aptarė konkrečias Šilutės krašto dainas ir juose minimas vietoves. Klausėme dainų įrašų, kurie kažkada buvo užrašyti Rusnėje.

Svečias iš Vokietijos daktaras Dietmaras Albrechtas kalbėjo apie Hermaną Zudermaną ir jo kūrybą. Viešnia iš Kaliningrado – istorijos ir meno muziejaus darbuotoja Svetlana Koval supažindino su šalyje kaimynėje esančio Slavsko (buvusio Gastų) rajono istoriniu palikimu. O jos kolegė iš Sovetsko miesto istorijos muziejaus Kristina Ivanova papasakojo, kaip ir kuo gyvena jų kraštotyros muziejus. Istorikas Algirdas Matulevičius iš Vilniaus enciklopedijų leidyklos trumpai supažindino su visa šio krašto praeitimi.

Po oficialiosios dalies, kuri vyko seniūnijos salėje, visi konferencijos dalyviai buvo pakviesti į senąjį Šilutės muziejų, kur etnografė Indrė Skablauskaitė tarmiškai pasakojo apie šio krašto aprangą, paskui svečius pakvietė pašmekioti (pasivaišinti).