Tęsiam pradėtus darbus

Atrodo, dar taip neseniai gyvenome šv. Kalėdų rūpesčiais ir džiaugsmais, o jau įpusėjo sausis. Tad po neilgo atoilsio vėl kimbame į savo prieš daugiau kaip dešimtmetį pradėtus darbus.

2014 metus pradedame kiek pasikeitę. Pirmasis ir ryškiausias požymis – sužydo mus žyminti ir simbolizuojanti vinjetė. Ir nors kol kas spalvos dar kiek ir nedrąsios, tačiau suteikia šiam projektui ne tik dailumo, bet ir šviesos. O tuo pačiu ir gaivumo – juk savo puslapiuose pasakojame apie sumanius ir kuriančius žmones, pristatome jų kūrybą. Todėl pradedame keisti savo išvaizdą.

Dauguma žino, kad be laikraštinio „Šilainės sodo“ varianto – yra ir internetinis. Šiuolaikinės technologijos leidžia operatyviau, o kai kada ir paprasčiau bei pigiau skleisti žinias. Kultūrines taip pat. Be to, jei dėl vietos stokos laikraščio puslapiuose negalima visko, ką surinkome ir sukūrėme parodyti, tai internete galima elgtis laisviau: ten sudedame visą medžiagą. Tai didelis pliusas. Gruodžio mėnesį pradėjome internetinę svetainę naujove – ėmėme skelbti kultūros renginių anonsus. Interaktyviame kalendoriuje galima matyti visus numatomus renginius ir jų vietas bei laiką. Tai turėtų būti labai patogu skubantiems žmonės, kurie vienoje vietoje matydami kultūros bei su jomis siejamų įstaigų planus, gali lengviau apsispręsti, kur vykti ir ką pasirinkti. Patogu ir tai, kad internete visada galima labai operatyviai ką nors koreguoti, jeigu netikėtai keičiasi arba priešingai – pilnėja. Laikraštyje tai daryti nėra labai patogu, tačiau yra planuojama, kad pagrindiniai ir svarbiausi renginiai taip pat bus netrukus pradėti anonsuoti.

Bendra „Šilainės sodo“ kryptis kol kas neturėtų keistis. Ir toliau bus pristatoma Mažosios Lietuvos bei pamario istorija. Ir toliau ši dalis turi savo numeraciją, kuri skiriasi nuo bendros „Šilainės sodo“. Praeičiai pristatyti ir toliau bus skiriama daugiausiai dėmesio. O pradedame šiuos metus buvusios šilutiškio Dariaus Barasos rašiniu apie laidojimo papročius evangeliškame krašte. Tai didelis ir platus pasakojimas, kuriame mokslininkas dalinasi savo tyrimų rezultatais. Jis pateikimas sutrumpintas, o norintieji su juo susipažinti plačiau, turėtų ieškoti Klaipėdos universiteto „ACTA HISTORICA UNIVERSITATIS KLAIPEDENSIS“ XXV numeriu pažymėto leidinio.

Taip pat tęsiame mūsų krašto kūrybingų žmonių bei jų kūrinių pristatymą. Skubėdami gyvenime daugelis tiesiog ne viską pastebi, todėl mūsų projekto tikslas ir yra atkreipti dėmesį į tai, kas kažką gražaus ir vertingo kuria. O kartais visai nebūtina nutapyti didelių paveikslų ar sukurti kitokių kūrinių – užtenka paprasto ir nuoširdaus darbo, kad tie, kurie tai gali daryti, turėtų sąlygas būti matomiems. Taip pirmame šių metų savo numeryje pristatome tyliai ir kruopščiai dirbančią bibliotekininkę Virginiją Veiverienę. Tačiau tai, ką ji tylomis daro – padeda atsiskleisti tiems, kurie turi galimybes ir sąlygas kurti ir jiems reikia padėti tuos darbus pristatyti. Šiais laikais – tylus, kruopštus ir nuoseklus kasdienis darbas yra didelė vertybė.

Savo puslapiuose šiandien taip pat pristatome kito kruopščiai ir nuosekliai dirbusio žmogaus – žurnalisto darbą. Kasdieniame savo darbe Stasys Mėlinauskas matė ir aprašė kasdienį gyvenimą. Jam labai pasisekė, nes ne kartą teko būti ir dalyvauti vėliau istoriniuose tapusiuose renginiuose ir įvykiuose. Tuokart laikraštyje aprašyti jie atspindėjo kasdienybę. Tačiau neseniai daugumą savo spaudoje skelbtų rašinių jis sudėjo į atskirą knygą. Tuomet jau užmarštin nueinantys įvykiai suspindo nauja šviesa – kasdieniai aprašymai tapo istorijos liudijimu. Tai labai įdomu, nes tokių praeities pėdas iliustruojančių rašinių nėra labai daug.

Taigi – pradedam naujus 2014 metus. Palinkėkime sau ir kitiems, kad jie būtų tokie pat kūrybingi ir galingi kaip laukinis prerijų arklys mustangas, kuris yra jėgos ir veržlumo simbolis. Sėkmės Jums ir mums – tęsiam darbus.