Tęsiame pradėtus darbus

Mieli „Šilainės sodo“ skaitytojai, po neilgos pauzės vėl tęsiame pradėtus darbus. Kaip ir ankstesniais metais, viskas lieka kaip buvę – kas dvi savaites, trečiadieniais (esant reikalui ir dažniau), pristatysime savo naujai surinktą medžiagą apie aktualius ir savitus pamario krašto kultūrinius įvykius. Struktūra įpratai liks panaši – šio krašto istorijai skirtas straipsnelis bei kasdieninių kultūros įvykių atobalsiai bei vertinimai. 

Šie metai paskelbti Etnografinių regionų metais. Džiugu, kad 2014-aisiais pavyko įrodyti, jog mūsų kraštą reikia vadinti Mažosios Lietuvos vardu. Ne visiems šio krašto žinovams šis pavadinimas patinka – jie išties turi priežasčių turėti kitą nuomonę. Tačiau pritarusieji šiam terminui visų pirma į jį žiūrėjo kaip į kultūrinį krašto įvardinimą. Tad šiuos metus jau minėsime kaip Mažosios Lietuvos regionas. Taip bus siekiama išsaugoti šio krašto dar likusį savitumą. Džiugu, kad šiam regionui jau yra kuriamas ir ženklas – herbas. Tai nėra paprasta, nes savitumui atskleisti reikia rasti keletą visam kraštui būdingų istorinių ar kultūrinių detalių. Nors ir kiek pavėluotai, tačiau herbas turėtų atsirasti dar šiais metais. Yra manoma, kad turėtų būti ir šio regiono vėliava. Šiuo atveju tai paprasčiau, nes Mažoji Lietuva turėjo savo vėliavą, panašią kaip ir Lietuvos valstybinės – raudonų, baltų ir žalių spalvų. Tačiau tai jau bus vėliau, nors ne vienoje vietoje, pradedant Etnografinių regionų metus, kaip tik tokia vėliava jau buvo pasinaudota.

Tad vėl kimbame į darbus, ir stengsimės dar plačiau ir nuosekliau parodyti šio mūsų pamario krašto, kaip savito regiono, puses, kurių daugelio per skubėjimą tiesiog nepastebime. O matydami gal kartais ir labiau saugosime bei puoselėsime. Tai jau nuo visų mūsų priklauso. Sėkmės jums ir Jums.