Spalio 16-ąją, penktadienį, Šilutės Hugo Šojaus dvare vyko Mažosios Lietuvos genocido dienos minėjimas. Tai data – užrašyta kruvinomis raidėmis, paženklinta čia gyvenusių žmonių skausmu ir mirtimi.

Prieš 9-erius metus, 2006 m., Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu spalio 16-oji įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Tradiciškai šią mūsų kraštui itin svarbią datą kasmet mini ir Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Tądien organizuojami būtent šiai atmintinai datai skirti renginiai, kad praeitis nebūtų pamiršta, išliktų gyva ir būtų perduodama iš kartos į kartą. Į muziejaus organizuojamą renginį susirinko ne tik krašto istorijai neabejingi šilutiškiai. Jame taip pat dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Renginys „Lietuvininkų krašto spalvos: tarp praeities ir dabarties“, skirtas paminėti Mažosios Lietuvos genocido dieną, prasidėjo kilnojamosios parodos „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, sukurtos bendru Klaipėdos krašto muziejų projektu, skirtu etnografiniams regionų metams paminėti, pristatymu. Pasivaikščioti lietuvininkų krašto istorijos takais renginio dalyvius pakvietė Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. „Mums ši diena turėtų priminti tai, kad dėl šių baisių įvykių, kuriuos teko iškentėti lietuvininkams, čia nebeliko senųjų gyventojų, o kartu su jais išnyko ir dvasinis bei kultūrinis paveldas. Karaliaučiaus kraštas buvo nusiaubtas, o išlikę gyvi jo gyventojai turėjo kentėti koncentracijos stovyklose. Atsirado tūkstančiai Vilko vaikų, netekusių savo tėvų ir artimųjų, bėgančių į Lietuvą“, – parodos pristatymo metu kalbėjo muziejaus direktorė R. Šikšnienė.

Apžiūrėję eksponuojamą parodą, pasivaikščioję kartu su muziejaus direktore istorijos pėdomis renginio dalyviai skubėjo į dvare esančią freskų salę. Ypatingoje vietoje istorikas Algirdas Gečas skaitė pranešimą „Įžvalgos apie Mažosios Lietuvos genocidą“.

Minėjimas užbaigtas Šilutės mišraus kamerinio choro „Vox Libri“ (vad. Rasa Golubovskienė) dainomis, pasibeldusiomis į kiekvieno renginio dalyvio širdį ir užpildžiusiomis ją švelnumu.

Istorijos pėdomis

Istorikų teigimu, Mažosios Lietuvos genocidas prasidėjo tada, kai 1944 m. spalio 16 d., išstūmusi vokiečių dalinius, į Karaliaučiaus kraštą  įsiveržė sovietų kariuomenė.

Per šį genocidą, vykusį 1944–1949 m., buvo sunaikinta per 300 000 žmonių, iš jų apie 130 000 lietuvių kilmės.

Potsdamo konferencijos susitarimu 1945 m. rugpjūčio 2 d. suniokotas Karaliaučiaus kraštas buvo laikinai atiduotas administruoti Sovietų sąjungai. Tų pačių metų rudenį čia imta siųsti rusakalbius kolonistus ir prasidėjo nenutrūkstamas krašto kolonizavimas.

Vėliau būta bandymų politiškai įvertinti šiuos nusikaltimus, juk šis kraštas buvo lietuvių raštijos ir tautinio atgimimo lopšys. Mažosios Lietuvos taryba 1947 m. Vokietijoje paskelbė protestą dėl Karaliaučiaus krašto genocido ir jo kolonizavimo. Svarbius Karaliaučiaus krašto klausimus kelia ir visuomeninė organizacija Mažosios Lietuvos reikalų taryba. Pastaroji  sudarė neatidėliotinai spręstinų Karaliaučiaus krašto kultūrinio palikimo problemų sąrašą, įteikė Seimui Lietuvos Respublikos Karaliaučiaus krašte koncepcijos projektą. Vilniuje surengė konferencijas ,,Potsdamas ir Lietuva” ir ,,Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos”. Tarybos rūpesčiu Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie LR Seimo priėmė nutarimą dėl tradicinių Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo rašytinėje ir žodinėje informacijoje.

Gerda Belokopytova,
Šilutės H. Šojaus muziejaus muziejininkė viešiesiems ryšiams