Didžiausia Šilutės įmonė ėmėsi istorijos

Lapkričio pradžioje pagreitį įgavo AB „Šilutės baldai“ sumanytas projektas, įvardintas kaip „Šilutės siena“. Esme jis labai paprastas – sutvarkyti išorinę įmonės teritorijos aplinką. Konkrečiau – dekoruoti ilgą, kone trijų šimtų metrų, teritoriją juosiančią tvorą. Išradingi įmonės vadovai bei SBA koncerno darbuotojai, kurio dalis ir yra „Šilutės baldai“, pasiūlė Šilutės bendruomenei kiek neįprastą to būdą – toje sienoje pavaizduoti Šilutės karšto istoriją. Šiam patraukliam sumanymui pritarė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. O taip pat ir Šilutės Meno mokyklos dailės skyriaus mokytojai, kurie bus šio projekto bendraautoriai.

Pradžia

Šis pasiūlymas pradėtas įgyvendinti šių metų rugsėjo 11 dieną, kada iškilmingai AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė, Šilutės rajono savivaldybės meras V.Laurinaitis bei Šilutės Meno mokyklos laikinai direktoriaus pareigas einantis Arnoldas Milukas pasirašė partnerystės susitarimą. Tą dieną buvo minimas vienos seniausių įmonių „Šilutės baldų“ 125-tasis gimtadienis. Tuomet buvo sutarta, kad įmonė suteiks projektui išteklius, Šilutės Meno mokykla padės įgyvendinti projektą, o savivaldybė globos jį.

Kaip ir dera, į parengiamuosius darbus įsitraukė Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Istorikai apsiėmė parengti istorinių asmenybių bei įvykių sąrašą, kuris, jų nuomone, galėtų būti pavaizduotas „Šilutės sienoje“. Jis buvo galutinai sudarytas, projekto partnerių aptartas ir lapkričio 5 dieną pristatytas miesto bei krašto bendruomenei. O tai, kas galėtų ypatingai reprezentuoti krašto istoriją, ir buvo prašyta visos bendruomenės išreikšti balsavimu, kuris buvo numatytas „Šilutės baldų“ interneto svetainėje. Žinant, kad laukia nemažai darbų, buvo sutarta, kad toks bendruomenės nuomonės suformavimas turėtų būti baigtas iki gruodžio pradžios.

Pagal sumanymą, projektas ƒ„Šilutės siena“ turėtų būti baigtas iki ateinančių metų rudens. O darbų laukia labai nemažai – Šilutės Meno mokyklos mokiniai, drauge su savo mokytojais turi parengti meninius eskizus. Juos reikės sukurti atsižvelgiant į bendruomenės siūlymus. Projektą realizuoti turėtų būti patikėtas vienai iš sostinės įmonių, kuri turi patirties taip dekoruojant sienas.

Pasirinkimai ir galimybės

Praėjusią savaitę šio projekto partneriai rinkosi į posėdį, kur buvo aptarti visuomenės nuomonės rezultatai. Visi  balsuodami internetu galėjo išreikšti pritarimą vienam ar kitam istoriniam įvykiui, ar asmenybei. Kaip apibendrindama rezultatus kalbėjo SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė, iš viso nuomonę pareiškė virš septynių šimtų krašto praeities garsinimu suinteresuotų žmonių.

Iš 24 pasiūlytų išskirtinių istorinių įvykių daugiausiai palaikymo sulaukė potvynis, Šilutės uostas bei garsieji Šilutės turgūs. Toliau sekė įvykis, kad 1944 metų rudenį Šilutėje liko tik 7 senieji gyventojai – dauguma prieš frontą pasitraukė. „Palaikymo“ sulaukė ir Šilutės baldų fabrikas.

Kalbant apie asmenybes, daugiausiai balsų buvo skirta Hermanui Zudermanui. Po jo – H.Šojus. Trečiasis – Vydūnas. Deramą vietą turėtų rasti ir kraštotyrininkas Petras Jakštas, o taip pat ir privilegiją steigti karčemą šile gavęs Georgas Talatas – tapęs Šilokarčemos gyvenvietės pradininku.

Savo nuomonę susirikusiems išsakė ir projekto partneriai. Ir nors istorikų ir buvo pasiūlyta daugeliui žinomų įvykių ar asmenybių, tačiau kilo mintis pavaizduoti taip pat reikšmingus, tačiau gal šiek tiek užmiršti ar dėmesio iki šiol nesulaukę istoriniai dalykai. Taip kilo mintis atkreipti dėmesį į tai, kad Šilutė, teisingiau jos dalis – Verdainė, susijusi su Vokietijos filosofu Emanueliu Kantu – ten yra gyvenęs jo senelis. Taip pat netradiciškai ir patraukliai galėtų atrodyti meninėmis priemonėmis pavaizduotas faktas, kaip visuomenė sureagavo į istorinį įvykį, kada 2015 metų kovą Šilokarčemoje lankės Vokietijos imperatorius Fridricho Vilhelmo II sūnus princas Joachimas. Miestiečiai ant svečio garbei surengusio iškilmių H.Šojaus dvaro vartų pakabino nudvėsusią katę, tokiu būdu išreikšdami pasipiktinimą puotai, kurią garbusis dvarininkas iškėlė Pirmojo pasaulinio karo metu. Ir tai gali būti ne vienintelis įdomus istorinis „perliukas“ Šilokarčemos istorijoje.

Diskutuojant buvo prieita nuomonės, kad ne vienu atveju galima atsisakyti įprasto istorijos vaizdavimo. Ji gali būti pateikta ir netradiciškai, sukuriant savotišką galvosūkį ar pateikiant tai patraukliomis detalėmis ar kokiomis kitomis priemonėmis. Taip pat buvo sutarta, kad nors įvykių bei asmenybių sąrašas yra pateiktas ir bendruomenės jau lyg ir suformuotas, tačiau „Šilutės sienoje“ gali atsirasi ir kiek primirštų istorinių dalykų, kurie gali būti įdomūs ar informatyvūs.

Kitas būsimas šio projekto etapas – vilniečių dailininkų atvykimas susipažinti su projekto vieta bei bendravimas su Šilutės Meno mokyklos dailės klasių mokiniais bei jų mokytojais.

„Šilutės siena“ pasitiks (arba išlydės) atvykstančius į miestą nuo Klaipėdos pusės. Kai kam tai gali būti pirmoji pažintis su šio krašto istorija. Ypač, jei tai pavyks padaryti patraukliai.

Krašto bendruomenės balsavimo rezultatai čia…

siena-2