Gėlės ant H.Šojaus kapo ir malda už garbųjį dvarininką

Balandžio 1 dieną tęsėsi renginiai, skirti buvusio Šilokarčemos dvarininko H.Šojaus (Hugo Scheu) 170-tosios metinėms. Jų būta nemažai, tačiau pagrindiniai buvo – H.Šojaus pagerbimas prie jo kapo ir malda už jį Šilutės evangelikų – liuteronų bažnyčioje.

Saulius SODONIS

Varpams skambant

Shojus-1Nors pats H.Šojus pageidavo būti palaidotas Šilutės evangelikų – liuteronų bažnyčios rūsyje, tačiau tam nebuvo lemta išsipildyti. Todėl jam mirus 1937 metų liepą Amžino poilsio jis atgulė dvaro kapinėse. Jose, ar teisingiau toje vietoje, kur kažkada jos buvo, prie lauko rieduliu pažymėto kapo jo gimtadienio dieną – balandžio 1-ąją, vidurdienį, bažnyčios varpams skambant buvo pagerbtas jo atminimas.

O jis prasidėjo Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ choro giedama sakraline giesme. Po to, šio pagerbimo vedančioji, šyšioniškių tarme šnekanti muziejininkė Indrė Skablauskaitė, žodį suteikė Šilutės evangelikų – liuteronų kunigui Remigijui Šemekliui. Aidint varpams jis sakė: „yra žmonių, kurie yra didūs savo ūgiu. Yra žmonių, kurie didūs savo jėga. Yra žmonių, kurie didūs savo išmintimi arba savo kūryba. Bet yra žmonių, kurie yra didūs savo gerais darbais ir savo gerumu. Taigi H.Šojus turėjo labai platų akiratį, platų užmojį ir gerą širdį. Jis daug padarė dėl Šilutės. Ir būtent jo gerumą ir jo gerus atliktus gerus darbus šiandieną mes prisimename ir gerbiame jį kaip didų žmogų, savo vardą įrašiusį į Šilutės istoriją. Džiaugiuosi šiuo susibūrimu ir linkiu, kad mes siektume šiame gyvenime kažkurioje srityje ar dvasinėje, ar kasdieniškoje lygiai taip pat būti didžiais žmonėmis“.

Atminimo ir pagarbos žodį taip pat tarė ir Šilutės rajono mero pavaduotojas Algirdas Gečas. O taip pat ir Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laime Spirgienė. Šios mokyklos pastangomis, garbiojo giminaičiams pageidavus, H.Šojus kapas buvo pažymėtas dailiu lauko akmeniu. Direktorei baigus kalbėti ir nuo gimnazijos bendruomenės padėjus gėlių, vedančiojo I.Skablauskaitė susirinkusiems priminė, kad šio kapo aplinka bei čia augančiais ypatingais želdiniais iki pat savo mirties rūpinosi taip pat garbus šilutiškis, krašto mylėtojas ir jo atminimo puoselėtojas augalų žinovas Julius Balčiauskas.

Po to dar pagiedojo „Heidė“ draugijos choras. O taip pat čia pat, prie kapo, padainavo ir moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“. Buvo padėta bei uždegtos atminimo žvakutės garbiajam Šilokarčemos dvarininkui.

Bažnyčioje

Pavakare miestiečiai buvo pakviesti į Šilutės Martyno Liuterio evangelikų – liuteronų bažnyčią. Čia buvo giedamos giesmės bei meldžiamasi. Kunigas R.Šemeklis vėl prisiminė H.Šojų ir trumpai papasakojo apie šios parapijos bei bažnyčios atsiradimą, kurios iniciatorium buvo Šilokarčemos dvarininkas. Jis daug nuveikė, kad būtų įkurtą atskirą Šilokarčemos parapija. Vėliau ne tik skyrės dvaro žemės bažnyčios bei klebonijos statybai, bet ir prisidėjo lėšomis bei patarimais statant šią bažnyčią.

Kunigas taip pat papasakojo apie paskutinį H.Šojus pageidavimą, kuriam nebuvo lemta išsipildyti: bažnyčios Taryba, iš esmės neprieštaravusi, kad dvarininkas būtų palaidotas šalia altoriaus esančiame tam tikslui įrengtame rūsyje, po jo mirties persigalvojo ir sutikimo palaidoti H.Šojų bažnyčioje nebedavė. Dėl to jis ir buvo palaidotas netoliese esančiose dvaro kapinėse.

Po maldos garbiajam Šilokarčemos dvarininkui H.Šojui visi pageidaujantys galėjo pažiūrėti įėjimo į rūsį vietą. Jo gilumoje esantis patalpa statybos metu ir buvo numatyta dvarininko palaikams.

Foto 017+ Foto 030+ Foto 034+ Foto 037+ Foto 050+Foto 062+ Foto 070+ Foto 073+ Foto 085+ Foto 088+ Foto 089+Foto 092+