Jubiliejinis lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susiėjimas Šilutėje

Tą pačią paskutinę gegužės mėnesio dieną, kaip ir miesto šventė, Šilutės seniūnijos salėje vyko jubiliejinis – 25-asis lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susiėjimas. Jame buvo pasidžiaugta pasiekimais, prisiminti Anapilin iškeliavę iškilūs kraštiečiai, apdovanoti nusipelniusieji bei išsakytos problemos bei perspektyvos. O susiėjimą baigė Klaipėdos universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė, papasakojusi, kaip atsispindi etnografiniai bei tautosakiniai elementai Kristijono Donelaičio „Metuose“.           

Saulius SODONIS

Malda ir atminimas

029.JPG+Jau dvidešimt penktą kartą lietuvininkų susiėjimas buvo pradėtas ritualiniu žalios, baltos ir raudonos žvakių, kurios simbolizuoja Mažosios Lietuvos vėliavą, uždegimu. Šį kartą tai buvo patikėta šeimininkų atstovei Rozai Šikšnienei. Taip pat tradiciškai Dovilų ir Plikių kunigas Liudas Fetingis šį jubiliejinį susiėjimą pradėjo malda bei šventiniu pamokslu.

Jis prisiminė tą gausų ir šiek tiek nedrąsų 1989 metų susiėjimą, nuo kurio ir prasidėjo krašto lietuvininkų darbas ir veikla. Kunigas pradėjo nuo paties skaudžiausio dalyko – Rytų Prūsijos žūties. Toliau kunigas L. Fetingis dėkojo Dievui, kad renginys vyksta šią gražią dieną, šioje vietoje ir ypatingai šitame name, kur ne kiekvienam buvo galima įeiti (kunigas turėjo omenyje, kad čia kažkada buvo komunistų partijos būstinė, – aut. pastaba). Jis sakė, kad labai smagu, jog iš tos vietos, kur buvo draudžiama tikyba ir leidimai melstis šiandien kaip tik ir skamba malda. Baigdamas kunigas prašė Aukščiausiojo, jog suteiktų stiprybės, kad ir kokioje kūno ar sielos nelaimėje nugrimztumėme, o prieš pikto galybę ir nuodėmę galėtume atsilaikyti.

Toliau jis prisiminė tuos, kurie yra iškeliavę Anapilin per 25-erius metus. Tokių kunigo sąraše būta 31. Tarp išvardintųjų buvo ir daug šiam kraštui bei lietuvininkų veiklai nusipelniusiųjų: tai Eva Labutytė, Rūta Paplauskienė, Albinas Stubra, Jonas Kybrancas, Arvydas Kybrancas, Elena Kondratavičienė, Tautvydas Brakas, Vilius Trumpjonas, vyskupas Viktoras Jonas Kalvanas, vyskupas Jonas Kalvanas (jaunesnysis), Alfredas Vėlius, Kęstutis Milkeraitis. Juos pagerbiant buvo paskaityta ir sugiedota giesmė „O gražus dangau“.

Svečių sveikinimai ir apdovanojimai 

Po iškilmingos dalies prasidėjo pats susiėjimas. Jam vadovavo svečias iš Vilniaus, kultūrininkas, knygininkas, dailininkas Vytautas Gocentas. Pradėjo jis sueigą primindamas, kad esame ne vieni – su mumis ir lietuviai, lietuvininkai ir vokiečiai, taip pat ateina ir žemaičiai. Jis pasidžiaugė, kad visi esame šios žemės vaikai, jog esame parlamentinė valstybė ir į susiėjimą atvyko Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas  Komskis, kuriam ir suteikė žodį.

K. Komskis sakė, kad daugelį kunigo vardijamų mus palikusių žmonių jis pažinojęs kaip drąsius išmintingus žmones, kuriems buvo labai svarbus šitas kraštas – Mažoji Lietuva. Ir nors nuo Lietuvos atkūrimo praėjo daugiau nei du dešimtmečiai, galima politikų paklausti, ar jie padarė viską, kad šitas kraštas liktų su savo istorija. K. Komskis pastebėjo, kad dar reikia daug ką nuveikti, jog būtų paženklinta visa šio krašto istorija. Jis pasidžiaugė, kad Pagėgių krašte, kurį jis gerai pažįsta, bažnyčios nėra apleistos, o Rukų bažnyčioje šiuo metu meldžiasi ir katalikai, ir evangelikai. Tik Plaškių bažnyčiai pritrūko dėmesio. Mokykloms Pagėgiuose suteikt iškilių praeities veikėjų vardai. Kalbėdamas apie K. Donelaičio kunigavimo vietą Tolminkiemyje, Seimo pirmininkas sakė, kad tikrai ne viskas padaryta, jog būtų deramai sutvarkyta ta vieta ir tinkamai įamžintas iškilusis mūsų protėvis. Taip pat jis atvežė Seimo padėkas kai kuriems iškiliems šio krašto lietuvininkams bei dirbantiems šio krašto labui.

Į šį jubiliejinį susiėjimą visai netikėtai, važiuodamas pro šalį, užsuko Lietuvos atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Paprašytas jis taip pat tarė keletą žodžių. V. Landsbergis sakė džiaugiasi lietuvininkų buvimu, veikla. Jis taip pat pasidžiaugė malda jau pasitraukusiems žmonėms, o pats prisiminė savo anglų kalbos mokytoją Tautvydą Braką, kuris padėjo profesoriui tobulinti anglų kalbą bei taip pat neseniai pasitraukusį labai mielą bei tvarkingą teisininką Kęstuti Milkeraitį. V.Landsbergis taip pat sakė, kad pats yra buvę klaipėdiškis, kai dirbo Lietuvos konservatorijos Muzikos fakultete. Specialiai kalbai profesorius nebuvo pasirengę, tačiau dar kartą paminėjo, kad džiaugiasi lietuvininkų veikla. Anot V. Ladsbergio, vienas iš tikslų atvažiuoti į šį kraštą buvo aplankyti Macikų koncentracijos lagerio ir kapinių vietas. Atminimui profesorius V. Landsbergis paliko naujausią savo knygą.

Ataskaita

Įprasta, kad tokių sueigų metu vyksta ataskaitų pristatymai. Lietuvininkų bendrijai „Mažoji Lietuva“ apie veiklą kalbėjo dabar šiam sambūriui vadovaujantis Edmundas Paplauskas. Trumpame savo pranešime jis įvardino pagrindinius darbus, kuriuos per ketvirtį šimtmečio nuveikė ši lietuvininkų bendrija. Vienas iš svarbesnių – keturių tomų Mažosios Lietuvos enciklopedija. Tai didelio būrio žmonių darbas, kuris padės geriau pažinti šį kraštą bei jo praeitį. Taip pat labai svarbus dalykas, kad pavyko įtvirtinti penktą Lietuvos regioną – Mažąją Lietuvą. Tai labai svarbu žiūrint iš kultūrinės pusės. Lietuvininkai turi sukūrę labai gražių tradicijų: viena – sausio 1 dieną rinktis prie K. Donelaičio paminklo Klaipėdoje tokiu pat vardu pavadintoje aikštėje. Taip pat jau tradicija sausio 15 dieną, prisimenant 1923 metų sulikimą, rengti naktinius jaunimo Šaulių kuopų žygius į Klaipėdą. Jau neatsiejama tapo Šiupinio šventė per Užgavėnes. E. Paplauskas prisiminė ir pasidžiaugė, kad lietuvininkų papročiai ir etnografija perduodami jaunimui – tai daro D. Kiseliūnaitė ir jos vadovaujamas „Vorusnėlės“ ansamblis. Ir daugiau vardino pirmininkas įvairių darbų bei pasiekimų, kuriuos padarė ar puoselėja šios bendrijos žmones bei visi, kurie prie šių darbų prisideda ar prisidėjo. Tad baigė pirmininkas pasisakymą padedamas V. Gocento ir įteikė padėkos raštus daugybei žmonių.

V. Gocentas taip pat perdavė padėkos raštus, kurie buvo skirti visiems lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkams. Gaila, bet šiame sambūryje dalyvavo tik pirmasis pirmininkas Viktoras Petraitis ir dabartinis – E. Paplauskas.

Pasisakymai

Buvo pristatyta ir išsami bendrijos finansinė ataskaita, kurią padarė iždininkė Ieva Toleikytė-Biržienė. Ji konstatavo, kad pajamos po truputį mažėja, o išlaidos, deja, didėja. Todėl labai dažnai kur nors važiuojant drauge yra prašoma vykstančiųjų taip pat prisidėti ir pinigais. Tačiau kol kas vos suduria galą su galu, nors nežiūrint tvarkingai sumokamų narių mokesčių – iždas palaipsniui mažėja.

Po to V.Gocentas dar perdavė Kultūros ministro Šarūno Biručio padėkos raštus. Jie taip pat buvo skirti lietuvininkų kultūros puoselėtojams bei skleidėjams.

Toliau keletą žodžių tarė „Libra Memelensis“ leidyklos vadovas Kęstutis Demereckas. Jis sakė, kad šiuo metu tyrinėja ir rengia knygą apie Nemuno deltą. O joje yra daugybė dalykų, kurie iki šiol mažai žinomi – lietuvininkai nuo seno garsėjo savo gebėjimais. Tai pasididžiavimo vertas dalykas.

Taip pat kalbėjo „Saugų artumos“ bendruomenės pirmininkas Vytautas Laurinavičius. Ši bendruomenė pavasarį išleido „Lietuvininkų tarmių žodynėlį“. Taip buvo atsiliepta į praėjusiais metais vykusius tarmių metus. Todėl buvo parengtas projektas „Lietuvininkų tarmės integravimas į šiuolaikinę visuomene“. Dėl didelio būrio prie šio projekto dirbančiųjų atsirado šis žodynas.

Klaipėdos universiteto docentė Arūnė Arbušauskaitė pastaruoju metu tyrinėja senąsias šio krašto kapines, todėl ji atkreipė dėmesį ne tik jų prastą jų būklę, bet ir į tai, kad „kilnojant nekilnojamą turtą – žemę“ į atkeltas teritorijas patekdavo ir senosios kapinės. Ji taip pat geru žodžiu paminėjo Žagatpurvių kapines, kurios nagingo ir užsispyrusio ten atsikėlusio žmogaus dėka atgimė naujam gyvenimui.

Dar pasisakė ir į problemas atkreipė dėmesį Irena Rimkienė, a. a. dailininko Vaclovo Rimkaus žmona. Jis kilęs iš Pagėgių krašto, todėl manoma, kad būtų gražu surengti jo darbų parodą tame krašte. Taip pat pasisakė humanitarinių mokslų daktaras Helmutas Arnašius. Jis pasidžiaugė naujuoju Saugų bendruomenės išleistu žodynu. Taip pat kalbėjo Klaipėdos vokiečių draugijos pirmininkė Magdutė Pilkops, Jurgis Aušra. Pastarasis yra iniciatorius Klaipėdos Jono bažnyčios atstatymo ar bent pradžioje jos įspūdingą ir savitą bokštą. J. Aušra supažindino su problemomis, su kuriomis tenka susidurti.

Savo pranešimą profesorė D. Kiseliūnaitė, kuriame nagrinėjo etnografinius ir tautosakinius elementus K.Donelaičio „Metuose“, pradėjo pasisakymu, kad būtina kreiptis į Švietimo ir mokslo ministrą, jog į mokyklines programas būtų grąžinta Ieva Simonaitytė ir jos kūryba. Tik tokiu būdu lietuvių sąmonėje bus formuojama tai, kad yra ir buvo toks kraštas Mažoji Lietuva.

009.JPG+

012.JPG+ 015.JPG+ 021.JPG+ 027.JPG+ 032.JPG+ 059.JPG+ 080.JPG+ 107.JPG+ 123.JPG+ 145.JPG+