Knyga apie K.Donelaitį ir jo gyvenimą

Ketvirtadienį priekuliškė rašytoja Edita Barauskienė Šilutėje pristatė naująją savo knygą „Tolminkiemio sodininkas“. Joje – pasakojimas apie pirmojo lietuvių grožinio kūrinio – Kristijono Donelaičio – gyvenimą.  

Naujosios knygos pristatymas vyko naujam gyvenimui prikeltuose Šilutės dvaro rūmuose, kurie pamažu veriasi kultūriniam gyvenimui. Tad buvimas vienoje iš dvaro salių, suteikė knygai bei joje aprašomam gyvenimui papildomų emocijų.

Renginį pradėjo Šilutės M.Liuterio evangelikų – liuteronų bažnyčios kunigas, Šilutės kraštotyros draugijos narys, Remigijus Šemeklis. Norėdamas sukurti knygos pristatymui tinkamą nuotaiką, jis perskaitė ištrauką iš naujosios E.Barauskienės knygos. Tai buvo puiki įžangą pradėti pokalbį apie XVIII a. Rytų Prūsijos gyvenimą, kurį toliau tęsė pati E.Barauskienė. Ji yra neblogai įsigilinusi į šį kraštą ir jo praeitį, kuriame kaip tik ir buvo padėti pamatai lietuvių raštijos kultūrai.

Aštuntoje savo knygoje „Tolminkiemio sodininkas“ ji atidžiau pažvelgė į kunigo Kristijono Donelaičio gyvenimą. Kaip sakė E.Barauskienė, savo knygoje ji nesigilino į jo kūrybą, nes tai jau ne kartą yra padaryta. Ypač 2014 metais, minint K.Donelaičio 300 metų jubiliejų. Todėl ji savo romane pagrindinį dėmesį skyrė K. Donelaičio asmenybei ir to meto Rytprūsių aplinkai, kuomet vienas iš kelių Donelaičių šeimos sūnų tapo kunigu. Rašytoja bando rasti atsakymą, kodėl Kristijonas vienaip ar kitaip gyvenime elgėsi. Ji nori suprasti, koks buvo jos statusas tuometinėje Rytprūsių kultūrinėje ir socialinėje visuomenėje. Knygoje yra pasakojama ir apie įprastą evangelikams kunigams dalyką – meilė moteriai, vestuves ir gyvenimą draugėje, dalinant savo jausmus Dievui, žmonai ir artimam savo. Tad nemažai dėmesio savo puslapiuose ji skyrė Kristijono žmonai Anai Reginai, kas nėra įprasta katalikiškoje visuomenėje. Tai turėtų patraukti, rašytojos nuomone, skaitytojų dėmesį.

E.Barauskienė savo knygoje atkreipė dėmesį į K.Donelaičio inžinerinius sugebėjimus: aprašo, kaip jis konstravo pianiną, barometrą ir kitokius prietaisus ir pastebėjo, kad šiandien, kažkodėl, žmonės tai nedaro. Ji taip pat atskleidė, kodėl K.Donelaitis savo pasakojimus parapijiečiams rašė lietuviškai, kas tuo metu nebuvo labai patrauklu vokiškai kalbančiame krašte. Vėliau kunigo pamaldų metų skelbti pamokslai ir tapo pirmuoju lietuvišku kūriniu.

E.Barauskienė atsakė į surinkusiųjų klausimus, kurių būta nemaža. Be šio „Tolminkiemio sodininkas“ ji taip pat yra parašiusi knygas „Vyžeikių karalienė“, apie Eva Simonaitytę, kraštotyrinius leidinius „Mažas miestelis prie didelio kelio“ ir „Prisiminimai ir kūryba. Priekulė“. O taip pat „Žodi, nekrisk ant akmens“, skirtą Martynui Mažvydui, „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“ apie Abraomą Kulvietį, lietuvių raštijos pradininką, vieną Karaliaučiaus universiteto kūrėjų. O taip pat pasakojimas apie Lietuvą nuo seniausių laikų iki Žemaičių krikšto 1413 metais „Karūna žalčių karaliui“.

Susitikimą su priekuliške rašytoja surengė Šilutės kraštotyros draugija, kunigas R.Šemeklis, o sutikimui vietą skyrė Šilutės muziejus.

003+ 013+ 039+