Metus Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba baigė padėkomis

PosedisKetvirtadienį Klaipėdoje etnokultūros centre 2015-tuosius metus gražiai ir prasmingai užbaigė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba.

 

Juos pabaigti buvo sumanyta pasikviečiant į bendrą sueigą visus į Mažosios Lietuvos etnografinį regioną įeinančių savivaldybių merus. Buvo nutarta ne tik padėkoti už palaikymą ir esantį bendrumo jausmą kuriant Mažosios Lietuvos herbą, bet ir pristatyti naujos sudėties Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybai. O tuo pačiu šio regiono savivaldybių vadovams dar kartą priminti, kokiame įdomiame, savitame ir unikaliame krašte jie dirba, kokių kultūrinių lobių dar esama jame.

Į sueigą atvykusiems šio regiono merams Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė bei visi jos nariai padėkojo už dėmesį etninei krašto kultūrai. Visiems rajono vadovams buvo skirti padėkos raštai už bendrystės jausmą puoselėjant šio krašto istoriją, saugant krašto atminties ženklus bei už išskirtinių etnokultūros akcentų susiejimą su dabartiniu gyvenimu.

O kad visiems būtų aiškiau suvokiamas šio krašto savitumas, buvo surengtos neilgos bet labai šmaikščios varžytuves. Jose, susiskirstę į komandas, tarmiškai šišioniškių tarme vadovaujami šios tarybos narės, Šilutės muziejaus etnografės Indrės Skablauskaitės, susiėjimo dalyviai bandė atspėti, ką reiškia užmarštin einantys žodžiai ar posakiai. Pavyzdžiui, reikėjo pasakyti kas seniau buvo vadinama „šešiauninke“, ką reiškė „šykštai šykštai pukius šukuoti“ arba atsakyti, ką reiškė „jis apsiženino Širmano širšę“. Šis žaismingas žaidimas surinkusiems rajonų vadovams (o ir kai kuriems etninės kultūros globos tarybos nariams) dar kartą parodė, kad šis kraštas ir čia dar esantis dvasinis ir kultūrinis paveldas vertas būti įprasminamas ir ypatingai globojamas.

Šiame merų pagerbime taip pat dalyvavo ir respublikinės Etninės globos tarybos prie Lietuvos Seimo pirmininkas Virginijus Jocys.

Foto įspūdžiai čia