Mokytojas kraštotyrininkas Petras Čeliauskas ir jo atsiminimai

Ketvirtadienį po darbų į Šilutės Hugo Šojaus dvarą skubėjo žmonės susitikti ir pabendrauti su švėkšniškiu kraštotyrininku, mokytoju senjoru Petru Čeliausku. Šiais metais jis išleido naują leidinį, skirtą Švėkšnos mokykloms, kurį pavadino „Švėkšnos“ Saulė“. Tad pokalbis buvo ir apie šią knygą, ir apie tai, kaip jis susidomėjo Švėkšnos krašto praeitimi.

Šilutės kraštotyros draugija po šiokios tokios pertraukos vėl pratęsė susitikimų ciklą su krašto praeitį tyrinėjančiais, savo surinktą medžiagą paskelbusiais ar prasmingo padariusiais žmonėmis. Mokytojas P.Čeliauskas vienas iš tų, kurie laisvu nuo pagrindinių darbų laiku, daug jėgų skyrė Švėkšnos istorijos tyrinėjimams bei medžiagos apie ją rinkimui. Visą tai jis įprasminęs savo leidiniuose. Be jau minėto paskutinio, kuris skirtas artėjančiam Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos šimtmečiui, P.Čeliauskas yra taip pat prieš porą metų yra išleidęs daugelį metų kruopščiai po kruopelytę surinktą Švėkšnos enciklopediją „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“.

O pokalbis su juo prasidėjo nuo to, kaip būdamas matematikas, jis susidomėjo istorija. Į susitikimą atėjusiems jis pasakojo, kad visa ko pradžia buvo prieš beveik penkiasdešimt – 1969 metais – vykęs Švėkšnos mokyklos 50-ties metų jubiliejus. Nors sovietinė valdžia ne itin norėjo šią datą prisiminti, tačiau tai daryti teko, nes po karo į JAV emigravę buvę Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokytojai ir mokiniai šį jubiliejų Čikagoje paminėjo labai iškilmingai. Nenorint atsilikti, tai tapo savotišku stimulu, tokį paminėjimą teko surengti ir Švėkšnoje. Tuomet ir prasidėjo Švėkšnos mokyklos muziejaus kūrimas, buvo išleistas tai progai nedidelis leidinėlis. P.Čeliauskas sakė, kad vėliau istorinės kraštotyrinės medžiagos rinkimas tęsėsi, tik išsiplėtė į visos Švėkšnos praeities pažinimą. Ši surinkta medžiaga ir buvo panaudota leidžiant enciklopedinį leidinį.

Mokytojas P.Čeliauskas taip pat buvo ir aktyvus esperanto kalbos žinovas ir propaguotojas. Jis buvo Lietuvoje leidžiamo esperantininko žurnalo „Litova stelo“ sudarytojas ir redaktorius. Susitikimo metu prisiminė tuos laikus, kai ne tik leido šį žurnalą, net ir vertė į esperanto kalbą lietuvių poezijos klasikus Maironį, A.Baranauską, E.Mieželaitį. O šiai kalbai populiarinti jis net parašė knygą „Nuo Babelio iki esperanto“.

Po mokytojo prisiminimų, apie jį susirinkusiems papasakojo jo pirmosios laidos auklėtinė Irena Arlauskienė. Ji prisiminė, kad mokytoją P.Čeliauską visi labai gerbė. Tai jis užsitarnavo savo reiklumu, kai reikalavo, jog jo mokiniai mokėtų ne tik dėstomus dalykus, bet žinotų ir tuometinę krašto kultūrą.

Kitas Šilutės kraštotyros draugijos renginys planuojamas gruodžio viduryje. Tuomet bus paminėta tautodailininkų, meno kūrėjų Angelės ir Vytauto Raukčių kūrybos kelio 45-metų sukaktis.

DSC05924+ DSC05947+