Pokalbis apie kaimynus Žemaičių Naumiestyje, kurių jau nebėra

Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejuje gegužės 22–23 d. vyko seminaras „Lietuvininkų ir žydų kultūros pėdsakai Žemaitijos pasienyje“. Jame buvo aptarta, kokį kultūrinį pėdsaką Žemaitijos pasienyje paliko lietuvininkai ir žydai, kurie iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gražiame ir jaukiame pasienio Žemaičių Naumiesčio miestelyje. Tai savita ir unikalu, nes kaip tik čia susikirsdamos Mažosios Lietuvos, Žemaitijos bei žydų kultūros formavo savitą ir unikalią kultūrinę aplinką. Jai aptarti bei drauge paieškoti dar likusių jos pėdsakų ir buvo susirinkę mokslininkai, kraštotyrininkai bei dabartiniai šio krašto gyventojai.  

XX a. viduryje vykęs pasaulinis karas negrįžtamai pakeitė gyvenimą daugeliui šio pasienio miestelio žmonių: žydai patyrė holokaustą, lietuvininkai pasitraukė su frontu į vakarus. Nemažai išlikusių šio miestelio gyventojų sovietų buvo paskelbti liaudies priešais, dėl to teko jiems patirti tremtinių ar net politinių kalinių dalią. Ir nors šiandien Žemaičių Naumiestis labai pasikeitė, tačiau čia kažkada gyvenę žmonės paliko ryškius pėdsakus ne tik kultūroje, bet ir kraštovaizdyje. Dar apie tai susirinkę į seminarą ir kalbėjosi bei diskutavo kultūrininkai, mokslininkai bei dabartiniai šio miestelio gyventojai.

Iš viso per tas dvi dienas buvo perkaityta septyni pranešimai. Apie „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo genezę“ pasakojo ir rūbus bei jų kitimą komentavo Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Apie statistinio miestelio statistinį žydą labai patraukliai pranešimu „Miestelio žydų buitis ir gyvenimo būdas. Religija ir dvasinė kultūra“ papasakojo Aisia Gudermanaitė. Kitą dieną seminaro dalyvius ji supažindino ir su žydų maitinimosi ypatumais – jos pranešimas vadinosi „Žydų švenčių ciklas. Žydų virtuvės ypatumai. Šabo vakarienė“.

Filologijos mokslų daktarė Janina Janavičienė perskaitė pranešimą „Lietuvininkų gyvenimo būdas ir papročiai.  Tikėjimas, laidojimo apeigos“. Geologas, fizinių mokslų daktaras Zigmas Malinauskas savo pranešimo „Žydų ir lietuvininkų atsiradimas Žemaičių Naumiestyje ir jų demografinė raida“ metu aptarė šių grupių atsiradimą šiame pasienio miestelyje.

Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkė Monika Žąsytienė pristatė parodą „Švėkšnos žydų bendruomenė gyva prisiminimuose“. Lektorė Milda Aušrienė savo pranešimu supažindino su lietuvininkų kulinariniu paveldu.

Seminaro dalyviams taip pat pristatytas lankstinukas „Žmonės, garsinę Žemaičių Naumiestį“. Jį parengė ir pakomentavo Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialo bibliotekininkės Nijolė Rimkienė ir Danutė Bružienė. Dalyviams taip pat buvo surengta kultūrinė programa: lietuvininkų tarmę su programa „Kožnas paukštis saviška gėd…“ pristatė Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“. Premjerinį vaidinimą „Geriau vėliau, negu niekad“ parodė Agluonėnų klojimo teatras.

Šis seminaras buvo surengtas gavus 10 000 litų paramą projektui „Lietuvininkų ir žydų kultūros pėdsakai Žemaitijos pasienyje“. Jam lėšas skirti Kultūros misterijai rekomendavo Lietuvos kultūros taryba. Šio projekto iniciatorė ir koordinatorė yra Viešosios įstaigos „Žemaičių krašto etnokultūros centras“ muziejininkė – edukatorė Nijolė Stanelienė.

Foto 033+ Foto 024+ Foto 009+