2015-ieji Lietuvoje yra paskelbti regionų metais. Taip bus pabrėžiami kultūriniai regionai ir jų skirtybės bei unikalumas. Dauguma iš nuo seno žinomų regionų – Žemaitija, Aukštaitija ar Dzūkija – jau turi savo herbus. O neseniai oficialiai įvardintas Mažosios Lietuvos regionas savo tapatybę liudijančio ženklo dar neturi. Tuo jau susirūpinta ir pradėti pirmieji darbai.     

Anot Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės, penktadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre susitikusi su kultūros darbuotojais, kraštotyrininkais bei šio krašto etnokultūros žinovais. Tądien pasiūlymo turėti savo heraldiką sulaukta iš Etninės globos tarybos. Kadangi į Mažosios Lietuvos regioną patenka nemažai savivaldybių, sprendimui sukurti bendrą regionui herbą pritarė visų šių savivaldybių merai. Jie įpareigojo kultūrininkus atrinkti tuos ženklus ir simbolius, kurie yra būdingi šiam regionui ir kas galėtų būti simbolizuojama herbe.

V. Griškevičienė sakė, kad su Kultūros skyrių vadovais sutarta, jog kiekvienas rajonas pasiūlys po tris simbolius ar ženklus, kuriuos norėtų matyti herbe. Vėliau, jau susirinkus bendrai, bus stengiasi matyti bendrumus ir tai, ką dauguma nori matyti Mažosios Lietuvos herbe. Tuomet darbo imsis istorikai bei dailininkai, kurie kurs šį svarbų ženklą.

Kokius ženklus mato Šilutės kultūrininkai

Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė supažindino su buvusiais šiame krašte herbais. Pagal viduramžių tradiciją, kai atsirado herbai, juose būdavo naudojami su amatais susiję dalykai. Jie galėdavo būti ir patys paprasčiausi apyvokos daiktai. Tačiau šilutiškiai norėjo matyti labiau apibendrintus simbolius ar daiktus.

Kaip ir buvo galima tikėtis, vienas iš pirmųjų siūlymų, pagal kuriuos būtų pažįstamas kraštas, atsidaro vėtrungė. Siūlytas moteriško rūbo elementas delmonas. Neapsieta ir be knygos, kuri yra viena iš lietuvių raštijos pradininkių. Ne vienas siūlė, kad būdingi šiame krašte raudonų plytų pastatai, taip pat ir tiltai. Buvo ilgokai ginčijamasi ir dėl nendrės, kuri yra paplitusi šiame krašte. Tačiau daugiausiai buvo diskutuota, kuris augalas labiau būdingas šiam regionui – šermukšnis ar mirta. Vėliau buvo nutarta, kad šermukšnis labiau tiktų dėl savo žinomumo. Dar buvo pasiūlytas gluosnis, kuris taip pat neatsiejamas šio krašto kelių simbolis.

Po ilgokų ir karštų diskusijų buvo nutarta, kad siūlymus galima teikti iki gruodžio 5 dienos. Siūlyti gali visi, kas įsivaizduoja, kaip Mažosios Lietuvos herbas turi atrodyti ir kas jame gali būti pavaizduota. Savo pasiūlymus galite teikti Kultūros skyriaus vedėjai V. Griškevičienei, kuri yra šio herbo kūrimo koordinatorė Šilutėje.