Prasidėjo Hugo Šojaus jubiliejui skirti renginiai
Garbiojo Šilutės piliečio, buvusio dvarininko, Hugo Šojaus (Hugo Scheu) jubiliejinio 170-tojo gimtadienio išvakarėse – kovo 31 d. – Šilutėje prasidėjo renginiai, skirti šiam žmogui atminti, jo nuopelnams įamžinti.
Saulius SODONIS
Ekskursija
XIX a. pabaigoje įsigijęs Šilokarčemos dvarą H.Šojus ėmėsi ne tik jį gaivinti, bet ir rūpinosi jo aplinka. Dalį šalia paties dvaro pastatų esančių žemių jis lengvatinėmis sąlygomis pardavė norintiems statytis ir čia kurtis. O taip pat nemokamai skyrė sklypus gyventojams tarnausiančioms įstaigoms. Taip ant buvusios dvaro žemės buvo pastatyta ligoninė, gaisrinė, gimnazija, paštas, pradinė mokykla, siaurasis geležinkelis bei bažnyčia su klebonija.
Tam prisiminti Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pakvietė miestiečius bei jo svečius į ekskursiją, kurioje papasakojo apie tuos pastatus bei apie tai, kaip kas ir kada ten kūrėsi. Ir nors oras nebuvo tai išvykai pėsčiomis itin palankus, tačiau susirinko nemažas būrelis smalsuolių, kurie R.Šikšnienės vedami apėjo ir apžiūrėjo tuos statinius.
Paroda ir istoriniai dialogai
Vakare jubiliejiniai renginiai buvo pratęsti Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Čia gausiai susirinkusiems miestiečiams buvo pristatyta virtuali paroda „Hugo Šojus: asmenybė ir laikmetis“, kurią parengė bibliografijos skyriaus darbuotoja Virginija Veiverienė. Tai buvo trumpa visa apimanti pažintis su Šilutės dvarininku.
Po to, dalyvaujant Klaipėdos universiteto mokslininkams, vyko pokalbis, pavadintas „Hugo Šojus; asmenybė ir laikas“. Apie H.Šojų ir jo kultūrinių darbų ištakas papasakojo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė daktarė Silva Pocytė. Kalbėdama apie H.Šojaus darbus, ji užsiminė apie dvarininko suklijuotą Nidos vaizdų albumą, kuris sėkmingai per visas negandas išliko ir dabar saugomas Lietuvos Mokslų akademijos archyve sostinėje. Prieš keletą metų atskira knyga „Kuršių nerija Hugo Scheu atvirukų rinkinyje: XIX a. pabaiga – XX a. pradžia“ jis išleistas Klaipėdos istorikų pastangomis. Tad apie tai, kaip sekėsi jį rengti spaudai, papasakojo Tomo Mano muziejaus Nidoje direktorė Lina Motuzienė. Ją papildė drauge su ja dirbusi istorijos mokslų daktarė Nijolė Strakauskaitė. Ji supažindino susirinkusiuosius su tų laikų Juodkrante, ten vasarojusiu vokiečių kalbininku, istoriku archeologu Adalbertu Becenbergeriu. Jį ir Šilutės dvarininką siejo artima draugystė bei bendradarbiavimas. Tai, greičiausiai, ir įkvėpė H.Šojų sukurti Kuršių nerijos atvirukų albumą. Istorikė ne tik pasakojo apie šiš didžiavyrių bendradarbiavimą, bet ir savo pasakojimą grindė to albumo nuotraukomis, kurias ji sąmojingai komentavo.
Buvęs šilutiškis istorikas Darius Barasa papasakojo apie tas istorines įdomybes, kurias rado H.Šojaus archyve. Jis minėjo, kad susipažinęs tik su maždaug penktadaliu šiuo kruopščiai sutvarkytu archyvu suprato, kad istorikų , etnografų dar daug laukia darbo, norinti geriau pažinti ne tik patį H.Šojų ir jo asmenybę bet ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikų Šilokarčemos – Šilutės kraštą. Dvarininkas buvo labai kruopštus ir pedantiškas, todėl viską nepaprasti kruopščiai fiksavo.
Pokalbį bibliotekoje užbaigė Klaipėdos universiteto folkloro ansamblis „Auksodis“, vadovaujamas docentės Rūtos Vildžiūnienės.