Šilutėje sutiktas atgimęs almanachas „Kovos keliais“

Saulius SODONIS

Minint Klaipėdos krašto dieną, Šilutės Kultūros ir pramogų centre visuomenei naujam gyvenimui pristatytas Jono Vanagaičio išleistas istorinis almanachas „Kovos keliais“. Knygą pristatė jo leidėjai – J.Vanagaičio vaikaičiai – Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė-Merphy. taip pat dienos šviesą leidiniui padėję išvysti istorikai, Pagėgių krašto kultūrininkai.

Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos veikėjas Jonas Vanagaitis almanachą „Kovos keliais“ išleido 1938 metais, minint Klaipėdos sukilimo 15-ąją sukaktį. Tai straipsnių rinkinys, kurių daugiausiai ir buvo skirta įamžinti 1923 metų sausio viduryje vykusius įvykius. Tačiau čia buvo ir daugiau rašinių, kuriuose buvo aprašyti Prūsų Lietuvos, kaip tada buvo vadinama, istorijos, kultūros įvykiai, tuo metu veikusios įvairios draugijos, asmenys. Tai romantizmo dvasioje parašytas kūrinys, kuris atspindėjo to meto nuotaikas. Ir nors straipsniai nėra grynai istoriniai, tačiau čia pateiktos žinios yra neblogas kelrodis norint plačiau pažinti Mažosios Lietuvos praeitį.

Nors dar galima rasti ir originalių šio almanacho egzempliorių, tačiau ši knyga jau tapusi bibliografine retenybe. Todėl pakartotinas jos išleidimas yra didžiulis įvykis. To ėmėsi J.Vanagaičio vaikaičiai, kurie savo lėšomis, padedami pamario krašto kultūrininkų fotografuotinu būdu pakartojo savo senolio darbą.

Apie tai susirinkusiesiems ir papasakojo ponas Romas ir ponia Marytė. Jie prisiminė, kaip prieš keletą metų atvykę į Lietuvą sugalvojo aplankyti Rambyną. Vėliau sekė pažintis su Šilutės muziejaus direktore Roza Šikšniene, šio muziejaus darbuotoja Liudmila Burzdžiuviene bei kitais. Taip gimė mintis gimtinėn grąžinti senelių Marijos ir Jono Vanagaičių palaikus. Įveikę daugybę įvairių biurokratinių barjerų, padedami kultūrininkų bei Pagėgių savivaldybės administracijos, užsibrėžtą tikslą 2009 m. rugsėjo 19 dieną įgyvendino: senelių palaikai amžiams atgulė prie Rambyno papėdės esančiose Bitėnų kapinaitėse.

Po metų buvo pakabinta atminimo lenta ant namo Klaipėdoje, kurį turėjo įsigijęs J.Vanagaitis. Liko paskutinis darbas – vėl išleisti „Kovos kelius“. Apie tai, kaip sekėsi šią knygą leisti susirinkusiesiems papasakojo Vanagaičio vaikaičių talkininke tapusi Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė.

Tačiau labiausiai visų dėmesį patraukė šiai knygai įžangą parašę Klaipėdos universiteto istorikai dr. Silva Pocytė ir prof. Vygantas Vareikis. Pastarasis apžvelgė Jono Vanagaičio kaip politinio veikėjo asmenybę. Jis apibūdino ir bendrą XIX a. pabaigos–XX a. pradžios politinį foną, kuriame ir vystėsi kultūriniai įvykiai bei kaip buvo nuosekliai, to net neplanuojant, einama būsimo Klaipėdos sukilimo link. Dr. S.Pocytė J.Vanagaitį apibūdino kaip kultūrininką, nemažai nuveikusį to meto šio krašto kultūrai.

Visi norintieji galėjo įsigyti šią knygą. Jas mielai pasirašinėjo vaikaičiai R.Šležas ir M.Kavaliauskaitė-Merphy. Norintieji įsigyti šią knygą turėtų kreiptis į Pagėgių kultūros centro vadovę S.Jašinskienę.